Darbo aplinkos vertinimas kosmetologijoje


Kosmetologijos kursinis darbas. Įvadas. Ergonomikos samprata. Svarbiausi fiziologiniai ir psichofiziologiniai rodikliai. Darbo erdvės ir darbo vietos projektavimas. Žmogaus psichinės savybės. Darbo vietai keliami reikalavimai. Stebėjimo rezultatai ir jų lyginimas. Išvados.


Stuburo ir apatinių galūnių kaulų funkcija yra atraminė. Judėjimo funkcija atliekama galūnėmis. Vyro skeleto masė sudaro 18 proc., moters – 16 proc. visos kūno masės. Suaugusio žmogaus skeletas turi 228 kaulus ir apytikriai 150 jungčių. Beveik pusė jų – sąnariai, patys judriausi skeleto sujungimai. Raiščiai sustiprina sąnarius, užtikrina atitinkamą judėjimo kinematiką ir apriboja judesio diapozoną. Raumenų sistemą sudaro trijų tipų raumenys: skeleto širdies ir lygieji. Pagrindiniai yra skeleto raumenys, kurie užtikrina mūsų judėjimo galimybes. Jie sudaro 40-45 proc. visos kūno masės. Iš viso yra daugiau kaip 430 skeleto raumenų, kuire atlieka dinaminį ir statinį darbą. Dinaminis darbas vyksta judant kūnui ar jo dalims, statinis – palaikant kūno pusiasvyrą.

Pagrindinė raumenų savybė – susitraukimas. Raumuo susitraukia stimuliuojamas nervinio impulso. Nuo impulso poveikio iki susitraukimo pradžios praeina tam tikras laiko tarpas. Tai yra latentinis periodas. Raumens susitraukimo mechanikapriklauso nuo apkrovos. Didinant raumens apkrovą, ilgėja raumenų susitraukimo latentinis periodas, mažęja raumenų ilgio pokytis, mažėjaraumenų susitraukimo greitis. Kiekviena raumens skaidula susitraukia tam tikra jėga. Didžiausia žmogaus raumens jėga nuo 0,3 N iki 0,4 N, tenkanti vienam kvadratiniam milimetrui. Žmogaus raumenų stiprumas priklauso nuo raumenų skerspjūvio.

Žmogaus energijos sąnaudos priklauso nuo raumenų darbo intensyvumo, darbo informacinio prisotinimo, emocinės įtampos laipsnio ir kitų sąlygų ( temperatūros, drėgmės, oro judėjimo greičio ir kt.)

Darbingumas – žmogaus organizmo funkcijų galimybių dydis, charakterizuojamas per tam tikrą laiką atlikto darbo kiekiu ir kokybe. Darbinės veiklos metu organizmo darbingumas kinta.

Darbo pozos pasirinkimas priklauso nuo raumenų apkrovos darbo metu, judesių tikslumo ir greičio bei darbo pobūdžio. Jei reikalinga jėga iki 50 N, galima dirbti sėdint: 50...100 N – vienodai efektyvus darbas tiek sėdint, tiek stovint; daugiau negu 100 N – dirbti reikia stovint. Dirbti stovint naudingiau, kai nuolat reikia judėti, tačiau energijos sąnaudos stovint 6-10 proc. didesnės negu sėdint. Sėdint patogiau atlikti judesių tikslumo reikalaujančius darbus.

Periodinis darbo ir poilsio derinimas taip pat leidžia išsaugoti darbingumą. Taikomi du pertraukų tipai – pietų pertrauka ir trumposios reglamentuotos pertraukos. Dirbant sunkų fizinį darbą rekomenduojamos retesnės, bet ilgesnės (10-15 min.) trukmės pertraukos. Dirbant didesnės nervinės įtampos arba tikslių judesių reikalaujantį darbą naudingesnės dažnesnės trumpesnės trukmės pertaukos.

Per darbo dieną darbingiausi periodai yra nuo 8 iki 12 valandos ir nuo 14 iki17 valandos. Mažiausias darbingumas dieną nuo 12 iki 14 valandos ir naktį nuo 3 iki 5 valandos. Darbingiausios 2, 3 ir 4 savaitės dienos.

Skausmas ir pažeidimai gali išryškėti visoje griaučių- raumenų sistemoje ir nervuose, kurie verčia ją funkcionuoti. Perkrovimo pažeidimai skiriami į keturias pagrindines grupes:

audinių uždegimas dėl nuolatinio sumušimo ar trynimosi, paprastai siejama su sunkiu fiziniu darbu.

Pirminiai profesinio perkrovimo simptomai: skausmas, jutimų paraudimas, nutirpimas, silpnumas, plaštakos ar riešo patinimas, raumenų silpnumas, raumenų spazmas, sąnarių judesių ribotumas.

Darbo erdvė – tai vienam ar keletui asmenų darbo sistemoje, skirta erdvė darbo užduočiai atlikti.

Darbo vieta – tai darbo įrangos darbo aplinkoje darbo užduoties sudaroms sąlygoms derinys ir išdėstymas erdvėje.

Darbo aplinkos vertinimas kosmetologijoje. (2014 m. Balandžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbo-aplinkos-vertinimas-kosmetologijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:38