Darbo jėgos migracija (2)


Ekonomikos savarankiškas darbas.

Darbo jėgos migracijos priežastys ir pasekmės. Pasekmių galima priskirti tokias. Prie teigiamų darbo jėgos pasekmių galima priskirti tokias, kaip. Darbo jėgos migracijos kintamieji bei metodai. Tiesioginių užsienio investicijų dinamika ir raidos perspektyvos. Literatūra.


Nagrinėdami darbo jėgos migraciją bei jos aspektus, pirmiausia apžvelkime kas tai yra darbo jėga, kaip šią sąvoką apibrėžia ekonomistai. Darbo jėga gali būti apibrėžiama, kaip „žmonių kūrybos potencialas, inovatyvumas, komunikabilumo gebėjimai, socialinė integracija.“

Darbo jėgos migracija ne tik turi savo priežastis, bet ir pasekmes, kurios gali būti tiek teigiamos, tiek ir neigiamos. Prie neigiamu darbo jėgos migracijos pasekmių galima priskirti tokias, kaip:

Darbo jėga visais laikais daugiau ar mažiau migravo, žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių keitė savo gyvenamą vietą bei darbą.

Migracija pirmiausia yra paskatinta racionalaus ekonominio apsvarstymo. Įvertinami santykiniai kaštai ir nauda, daugiausia finansiniai, o taip pat ir psichologiniai. Kad būtų įvertinti lemiami veiksniai individualiems migrantų sprendimams, reikia pažvelgti į platesnį ekonominį kontekstą – migrantus siunčiančias šalis ir priimančias. Tai sąlygoja, kad darbo migracija nagrinėjama sisteminiame lygmenyje, kuri parodo, kad šalys yra linkusios sudaryti unikalią matricą iš makroekonominių, struktūrinių ir politikos aspektų, nekalbant jau apie mikrolygmens faktorius, kurie paveikia individualių migrantų sprendimus ir keičiasi pagal individualaus lygmens aspektų diapazoną, t.y. įgūdžių lygmenį, profesiją, socialinę ar šeimyninę padėtį, ir amžių.

Darbo jėgos migraciją galima išmatoti naudojant statistinius metodus, kurie parodo jos kitimą, tendencijas.

Darbo jėgos migracijos mastas kiekvienais metais buvo skirtingas. Pažymėtina, jog šio reiškinio statistinę informaciją renka bei apdoroja Lietuvos statistikos departamentas. Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais iš Lietuvos emigravo 83,2 tūkstančio šalies gyventojų, tai 61,2 tūkstančio daugiau negu 2009 metais. Vidutiniškai per metus 1000 gyventojų teko 25,3 emigranto (2009 m. – tik 6,6). Migracijos mastai lyginant 2009 metus su 2010 išaugo beveik keturis kartus. 2011 metais migravo į kitas šalis 40,8 tūkstančio gyventojų, o 2012 metais šis skaičius buvo 36 tūkstančiai, o 2013 metais 39 tūkstančiai. Tad pastebima tendencija, jog emigracija palyginti 2010 metus su 2013 metais gan ženkliai sumažėjo. Nors ji yra palyginti didelė.

Pažymėtina, jog kas antras emigravęs į kitą šalį asmuo buvo 20–34 metų amžiaus, tai bene darbingiausio amžius asmenys, kurie susikuria daugiausia produkto, kuris įtakoja šalies ekonomiką. Kaip pažymi Statistikos departamentas 2013 metais apie 22,3 procentų emigrantų buvo 25–29 metų amžiaus, 18,2 procentų – 20–24 metų, 14,4 procentų – 30–34 metų amžiaus. Tad darytina prielaida, jog daugiau nei 50 procentų darbo jėgos migracijos atvejų sudaro jauni, darbingo amžiaus asmenys. Tad galima teigti, jog šalies ekonomika nėra sureguliuota, kalbant apie darbo jėgą, esti gan didelis nedarbo lygis, specialistai negali rasti darbo atitinkančio jų kompetencijas bei mažas darbo užmokestis, o visa tai ir skatina asmenis migruoti į kitas šalis.

Darbo jėgos migracija (2). (2017 m. Lapkričio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbo-jegos-migracija-2.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 16 d. 11:12