Darbo jėgos migracija pasauliniame ūkyje


Verslo referatas. Migracija. Migracijos priežastys ir pasekmės. Migracijos veiksniai. Dabartinės pasaulinės migracijos bruožai. Pasaulinės darbo jėgos migracijos pasekmės. Migracijos procesas ir darbo jėgos migracijos koncepcija. Universalios migracijos proceso teorijos formavimo ribotumas. Migracijos proceso teorijos nepriklausomų kintamųjų aspektas. Literarūros sąrašas.


Svarbiausi mikrolygio ekonominiai veiksniai yra šie: 1. Amžius;2. Išsilavinimo lygis;3. Šeimyninė padėtis;4. Migracijos atstumai;5. Kalbos barjeras;6. Žinios apie šalį.

1. Profesinė emigracija, dar vadinama „protų nutekėjimu“, kai iš šalies emigruoja aukštos kvalifikacijos specialistai. Dažniausiai jie deklaruoja išvykimą, o emigracija būna susijusi su didesniu atlyginimu, geresnėmis darbo sąlygomis užsienyje. Dažnai emigruoja visa šeima, nors kartu yra įprastas reiškinys, kad emigruoja tik vienas iš sutuoktiniu, o visa šeima emigruoja vėliau. 2. Kvalifikacinė emigracija. Ši emigracijos forma susijusi su kvalifikacijos kėlimu, laipsnio įgijimu. Kaip specialistai, darbuotojai išvyksta tiek ilgalaikei, tiek trumpalaikei stažuotei. Taip pat ši sąvoka įvardija specialistus, norinčius 19 įgyti aukštesnį mokslinį laipsnį, pradėti/tęsti studijas, vykti į komandiruotes, vizitus.

3. Žemos kvalifikacijos darbuotojų emigracija. Šio pobūdžio emigracija yra didžiausia. Kai dėl žemos kvalifikacijos nepavykus įsitvirtinti vietinėje darbo rinkoje, žmonės renkasi darbą užsienyje. 4. Dalinė darbo migracija. Tai tokia migracijos forma, kai vienas ar daugiau šeimos narių išvyksta dirbti į užsieni, o šeimos branduolys lieka gimtojoje šalyje. Šios migracijos atveju ypač aktualios socialinės problemos. Dalinė darbo migracija neigiamai veikia ir profesinį, ir šeimos gyvenimą.

Migracijos formas dar skiria pagal migracijos kryptis (migracija iš besivystančių ir buvusio socialistinio bloko šalių į išsivysčiusias industrines šalis; migracija tarp pačių išsivysčiusių industrinių šalių; migracija tarp pačių besivystančių šalių; aukštos kvalifikacijos darbuotojų migravimas iš pramoninių šalių į besivystančias šalis; darbo jėgos migracija iš besivystančių šalių į buvusio socialistinio lagerio šalis), teritoriniu principu (tarpkontinentinė; kontinentų viduje), taip pat pagal migracijos teisėtumą (legali; nelegali).

Žmonės migruoja dėl skirtingų priežasčių. Šie skirtumai paveikia visą apimantį migracijos procesą. Posakis migracijos patirtis siejama su faktu, kad skirtingos migracijos priežastys sąlygos skirtingas pasekmes, pastebimas iš sociologinės perspektyvos. Pavyzdžiui, asmuo, kuris juda šalies viduje neturės tos pačios migracijos patirties kaip politinis pabėgėlis. Daugeliu atvejų, pabėgėliams reikia ypatingų paslaugų iš tikslo šalies gyventojų tokių, kaip nepaprasta pastogė, maistas ir teisinė pagalba. Psichologinė trauma bėgti į jų tėvynę ir palikti šeimos narius gali taip pat komplikuoti pabėgėlių prisitaikymą prie naujų gyvenimo sąlygų. Migrantas gali būti vergu, pabėgėliu, darbo ieškotoju, ar turėti kažkokią kitą migracijos priežastį, todėl jokia viena teorija negali visapusiškai paaiškinti migracijos proceso.

Suformuluoti universalią migracijos proceso teoriją, kuri paaiškintų migracijos prigimtį, veiksnius, srautų formavimąsi, sudėtinga dėl šio proceso kompleksiškumo ir nuolatinės galimybės aiškinti jo priežastingumą keturiais lygmenimis: individo, šeimos, šalies ir globaliu. Mokslinėje literatūroje yra aiški migracijos teorijų transformacija ir akivaizdus ryšys tarp šių teorijų.

Nors visapusė teorija yra nepasiekiama, išlieka svarbia demografų užduotimi paaiškinti, kodėl žmonės migruoja. Migracijos teorijos yra svarbios tuo, kad gali padėti suvokti populiacijos judėjimą platesniame kontekste – politiniame ir ekonominiame. Pavyzdžiui, jei emigracija iš trečiojo pasaulio šalių yra kaip ekonominių problemų padarinys, tai tokia migracija galėtų būti valdoma remiantis geresnėmis (savalaikėmis) tarptautinėmis ekonominėmis sutartimis – imigraciją apribojančiais aktais.

Ernest Ravenstein yra plačiai žinomas kaip ankstyviausias migracijos teoretikas. E. Ravenstein – Anglijos geografas, panaudojęs Anglijos ir Velso surašymo duomenis, pagal kuriuos suformavo „Migracijos įstatymus“ (1889). Jis teigė, kad migracija buvo sąlygota „stūmimo ir traukimo“ proceso, t.y. nepalankios sąlygos vienoje vietoje (engėjiški įstatymai, per didelis apmokestinimas, ir t.t.) „stumia“ žmones, o palankios sąlygos kitoje vietoje „traukia“ juos. E. Ravensteino įstatymai atskleidė, jog pirminė migracijos priežastis yra geresnės išorinės ekonominės galimybės, tarp migracijos apimties ir atstumo yra atvirkštinė priklausomybė (migracijos srautai mažėja didėjant atstumui), migracijos procesas vyksta palaipsniui, o ne ilgalaikėje perspektyvoje ir yra pastovus procesas. Gimstamumo judėjimai yra dvišaliai, o migracijos socialiniai-demografiniai kintamieji (pvz.: lytis, socialinė klasė, amžius) daro įtaką asmens mobilumui.

  • Verslas Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (3170 žodžių)
  • Verslo referatai
  • Microsoft Word 93 KB
  • Darbo jėgos migracija pasauliniame ūkyje
    10 - 9 balsai (-ų)
Darbo jėgos migracija pasauliniame ūkyje. (2016 m. Sausio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbo-jegos-migracija-pasauliniame-ukyje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 10:05