Darbo laikas


Saugos referatas. Referatas apie darbo laiką. Įvadas. Darbo laikas. Darbo laiko samprata ir rūšys. Darbo laiko apskaita. Suminės darbo laiko apskaitos samprata ir įvedimo pagrindai. Viršvalandinis darbas. Išvados. Literatūra.


Taip pat Konstitucija numato tokias darbo sąlygas, kurioms esant žmogus galėtų normaliai dirbti, nekenkdamas savo sveikatai. Be to tai yra kaip garantas, kad įstatymuose bus įtvirtintos nuostatos, kurios neleis išnaudoti žmogaus, numatys darbo laiko trukmę, poilsio, atostogų trukmę. Svarbi yra ir apmokėjimo už darbą nuostata, nes ir čia valstybė turi numatyti bent minimalias dirbančiojo garantijas: garantijas, kad darbas bus apmokamas, kad apmokėjimas nebus mažesnis nei tam tikras minimumas. Ir žinoma labai svarbi garantija yra socialinė apsauga nedarbo atveju, kai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių žmogus negali arba jau nebegali dirbti, o jam valstybė vis vien garantuoja paramą, išlaikymą.

Darbo teisiniuose santykiuose galima išskirti dvi dideles grupes: tai kolektyvinius darbo santykius ir individulius darbo santykius. Šiame darbe bus nagrinėjami individualūs darbo santykiai, nes šios grupės normos apibrėžia darbo laiką, poilsio laiką, darbo užmokestį ir kitus objektus.

Kadangi darbo tema yra darbo laikas, tai šiam klausimui ir bus skirtas didžiausias dėmesys, o remiamasi bus LR Darbo kodeksu, kuris įsigalios 2003 01 01. Nagrinėjant darbo laiko klausimą, bus išnagrinėti 3 pagrindiniai dalykai: darbo laiko rūšys, darbo režimas ir atskirai išskirtas viršvalandinis darbas.

Jeigu imtume normalų, sutrumpintą ir ne visą darbo laiką, tai jas visas galime apjungti kaip darbo laiko norma, kurią reikia skirti nuo darbo laiko apskaitos normos, kuri yra kaip priemonė nustatyti ar viršijamas darbo laikas ar ne.

Normalus jau aptartas – tai keturiasdešimt valandų per savaitę. Kodekse nėra išskirta sąvoka normalus darbo laikas,tai yra teorinė sąvoka. Galimos išimtys, kai kurias numato įstatymas ar sutartis ir ta norma gali būti mažesnė. Darbo diena neturi viršyti 8 valandų, jei kitaip nenustato Vyriausybės nutarimas ar kolektyvinė sutartis.

Už sutrumpintą darbo laiką apmokama kaip už visą laiką, o jeigu yra vienetinis darbo apmokėjimas, tada turi būti mažinama norma. Arba gali būti numatyta priemoka.

Savaitinė darbo laiko trukmė panaši į kasdieninę darbo laiko apskaitą tuo, kad taip neviršijama 40 valandų per savaitę normą, tačiau skiriasi tuo, kad darbo dienos trukmė skirtingomis savaitės dienomis gali skirtis. Tai reiškia, kad yra nevienodos pamainos. 40 valandų per savaitę nėra absoliutus dydis, nes galimi atvejai, kai yra sutrumpinta arba ne visa darbo laiko norma. Tokiais atvejais per savaitę dirbama 36 arba 24 valandos.

Viršvalandiniai darbai yra tokie, kurie viršija įstatymu, kolektyvine sutartimi ar darbo sutartimi nustatytą darbo trukmę. Tai gali būti darbo trukmė ilgesnė nei normali, nei sutrumpinta, nei ne visa.

Darbo kodekse 150 str. yra nurodyti kokie darbai laikomi viršvalandiniais. Tokie darbai yra tie, kurie viršija 40 valandų per savaitę (DK 144str..), taip pat, viršijamas sutrumpintas darbo laikas ir ne visas darbo laikas (DK 145,146str.), o taip pat, kai viršijama darbo laiko trukmė pagal suminę darbo laiko apskaitą.

Taigi, išsiaiškinome, kad pagal 2003 01 01 įsigaliosianti Darbo kodeksą, viršvalandiniai darbai draudžiami, tačiau galimos 6 išimtys:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 02 20 nutarime “Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų

  • Sauga Referatai
  • 2014 m.
  • 11 puslapių (3207 žodžiai)
  • Saugos referatai
  • Microsoft Word 16 KB
  • Darbo laikas
    10 - 3 balsai (-ų)
Darbo laikas. (2014 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbo-laikas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:25