Darbo pasidalijimo sampratos raida


Vadybos referatas.

Įvadas. Ekonominė mintis Senovės Graikijos mąstytojų kūryboje. Ekonominė mintis Senovės Romoje. Viduramžių ekonominė mintis. Manufaktūros (kapitalizmas). Pramonės perversmas (Naujieji laikai). Darbo ekonomika, darbo oranizavimas ir vadyba (Hemri Fayol). Darbininkų profsąjungos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Rašto darbo tikslas atskleisti darbo sampratos raidą nuo Senovės Graikijos iki šių dienų. Darbe bus aptarta ekonominė mintis Senovės Graikijoje, Senovės Romoje, taip pat pateikta informacija apie cechus, amatinikų dirbtuves viduramžiais, manufaktūras, įvykusį pramonės perversmą. Darbe bus paaiškinta Profsąjungų svarba darbininkams, taipogi supažindinta su svarbiausiais to meto žmonėmis, nagrinėjusiais šias temas, t.y. Ksenofontas, Platonas, Aristotelis, H. Fajolis.

Ryškiausios ekonominės mintys (apie darbą, ūkį) aptinkamos šių Senovės Romos filosofų darbuose:

Ankstyvaisiais viduramžiais, sunykus ekonominiams miestų pagrindams, buvo būdinga neišplėtotas uždaras, izoliuotas natūrinis ūkis (įstatymuose vadinamas „villa“), baudžiava, kai beveik vienintelis užsiėmimas buvo žemdirbystė, keliaujantys amatininkai ir prekybininkai. Nebuvo ryškaus visuomenės išsisluoksniavimo. Šio laikotarpio ekonominės idėjos buvo visiškai priklausomos nuo bažnyčios, mėginant gaivinti senovės graikų filosofų idealus, ir, apvilktos religijos skraiste, aptinkamos Bažnyčios tėvų raštuose. Ekonominiai Biblijos svarstymai Bažnyčios tėvų raštuose priimami kaip normos, kaip Dievo nustatytos žmogaus elgesio taisyklės. Ekonominės reikšmės turėjo tokios jų mintys:

Kai kurie ekonomistai pateikia kitokią manufaktūrų klasifikaciją. Pagal ją skiriamos:

Darbo ekonomika, darbo organizavimas ir vadyba (Henri Fayol)

1.Darbo pasidalijimo būtinumas. Tai sumažina tikslų, kuriems reikia skirti dėmesį skaičių, todėl galima geriau susikoncentruoti. Kuo daugiau žmonių specializuojasi tam tikroje srityje, tuo efektyviau atlieka savo darbą (tai svarbu diegiant konvejerių sistemas); 2) Valdžia. Vadovas turi turėti ne tik teisę įsakinėti, bet ir asmeninį autoritetą, kompetenciją; 3) Drausmė. Firmos ir darbuotojo susitarimų laikymasis. Tai geras vadovavimas visuose lygiuose, atlyginimas už geresnę darbo kokybę ir baudos už prasižengimus;4) Komandų vienovė. Darbuotojas turi gauti nurodymus tik iš vieno asmens;5) Krypties vienovė. Toms operacijoms, kurių tikslas tas pats, turi vadovauti vienas vadovas pagal vieną planą;6) Individualių tikslų pajungimas bendrai gerovei. Bendriems tikslams turi būti pirmenybė prieš asmeninius ir grupinius;7) Atlyginimas. Už atliktą darbą turi būti teisingai atlyginama ir darbdaviams ir darbuotojams. Atlyginimas turi priklausyti nuo darbo kiekio ir kokybės;

Taigi išsiaiškinome darbo raidos sampratą nuo Senovės iki šių dienų, pasikeitimą nuo natūrinio ūkio iki automatizuotų gamyklų, kuriose būtinas darbo organizavimas norint pasieksti maksimalią naudą. Taip pat aptarėme baudžiavos laikotarpį, kuriame buvo leistinas žmonių išnaudojimas ir manoma, jog tik baudžiauninkams ir vergams lemta dirbti sunkų fizinį darbą. Tačiau dabartinėje visuomenėje, rinkos ekonomikoje yra svarbios žmonių (tiksliau darbinikų) teisės, kurios užtikrina tinkamas darbo sąlygas, atitinkamą darbo atlygį, bei sąlygas tobulėti. Tik esant šiems veiksniams bus galima pasiekti maksimalią naudą iš žmonių darbo, nes žmogus, žinodamas, kad už tam tikrą darbą jam bus atlyginta, stengiasi dirbti geriau. Tokiu būdu laimi tiek darbininkas, tiek ir darbdavys.

  • Vadyba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3865 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 40 KB
  • Darbo pasidalijimo sampratos raida
    10 - 3 balsai (-ų)
Darbo pasidalijimo sampratos raida. (2016 m. Balandžio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbo-pasidalijimo-sampratos-raida.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:38