Darbo rinka ir nedarbas Lietuvoje


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Darbo rinkos samprata. Darbo jėgos paklausa ir pasiūla. Darbo užmokesčio kritimas. Darbo jėga. Nedarbas. Nedarbo lygis. Natūralusis nedarbo lygis. Bedarbiai. Nedarbo priežastys. Nedarbą mažinančios priemonės. Nedarbo pasėkmės ir nuostoliai. Trumpalaikis ir ilgalaikis nedarbas. Mikroekonominiai nedarbo nuostoliai. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Dar visai neseniai Lietuvoje visos įmonės priklausė valstybei. Tokia ūkio forma buvo vadinama planine ekonomika. Pramonė ir žemės ūkis buvo įjungti į sudėtingą mechanizmą, įmonės nesusidurdavo su prekių realizacijos problemomis, nereikėjo rūpintis žaliavomis. Tuo laikotarpiu bedarbystė neegzistavo, nes baigusiam mokslus ir įsigijusiam specialybę asmeniui buvo garantuojama darbo vieta. Jeigu žmogus dėl tam tikrų priežasčių (viena iš priežasčių galėjo būti motinystės atostogos) būdavo bedarbis, tai valstybė jam arba išsaugodavo ankstesnę darbo vietą, arba suteikdavo galimybę susirasti kitą darbą per tam tikrą laiko tarpą. Neįgaliesiems žmonėms buvo garantuojamos pajamos iš apmokamo darbo, nors ir nedidelės.

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos ūkio padėtis pakito. Tuo laiku prasidėjo perėjimas nuo planinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos, buvo vykdoma privatizacija. Suirus centralizuotai ūkio valdymo sistemai, įmonės prarado žaliavų realizavimo rinką, taip pat suiro darbo vietų paskirstymo sistema. Tai sukėlė gamybos apimties sumažėjimą, bankrotus, stygių, darbo vietų sumažėjimą. Karinė pramonė visiškai išnyko.

Taigi, nedarbas šiomis dienomis yra viena svarbiausių socialinių problemų, kurios skaudžiai paliečia dalies žmonių gerovę. Taipogi ši problema mažina nacionalinio produkto gamybą, demografinius šalies procesus bei sužlugdo daugybę vilčių. Nedarbas gali stabdyti visuomenės pažangą.

Temos aktualumas - ši tema yra aktuali Lietuvos įmonių vadovams, kurie supranta, kad darbo rinka ir jos užimtumas ir bedarbystė turi didelį poveikį Lietuvos ekonomikai.

Darbo objektas – darbo rinka ir bedarbystė.

Darbo tikslas - apžvelgti darbo rinkos ir užimtumo problemas, išanalizuoti nedarbo priežastis.

Darbo uždaviniai:

Tyrimo metodas – išanalizuoti Lietuvos darbo rinką bei jos užimtumą ir nedarbą.

Darbo problema – kas lemia nedarbo kitimą ir kaip jį stabilizuoti?

Darbe naudoti literatūros šaltiniai – naudotasi moksliniais straipsniais periodiniuose leidiniuose, Lietuvos nacionalinės bibliotekos periodika, internete pateiktais duomenimis, įvairiomis ekonominėmis knygomis, statistiniais bei kitais informacijos šaltiniais.

Tarkime, kad kokia nors įmonė yra tam tikros firmos nuosavybė. Firma privalo nuspręsti, kiek darbo jėgos reikia jai pasisamdyti. Firma jau pasisamdžiusi tam tikrą skaičių darbininkų ir nori žinoti, ar jai apsimokėtų pasisamdyti dar vieną darbuotoją. Jį galima pasisamdyti tik tuo atveju, jeigu papildomos pajamos, gautos pasamdžius šį darbininką, bus didesnės už išlaidas jo darbo užmokesčiui.

Darbo jėgos pasiūla ir paklausa gamyboje naudinga :

Darbuotojui: tokia situacija darbo rinkoje yra naudinga darbuotojui kai siūlomų darbo vietų yra daugiau. Darbo vietų paklausa viršija pasiūlą. Esant tokiai situacijai samdomi darbuotojai gali tikėtis didesnių atlyginimų ir socialinių garantijų.

Taigi, po ekonominės krizės, kasmet darbo rinka po truputį atsigauna, didėja laisvų darbo vietų skaičius, atsiranda pasirinkimo galimybė. Taip pat mažėja bedarbių skaičius.

Pagal turimus duomenis matome, jog užimtųjų skaičius nuo 2009m. ėmė gan sparčiai kristi. Nors ir matome, kad 2012m. šiek tiek paaugo užimtųjų skaičius, tačiau tik minimaliai.

Užimtumo lygis įvairiose gyventojų grupėse kito vienodai, tik skirtingais tempais. Jaunimo (15-24m. asmenų) užimtumo lygis nuo 2009m. iki 2011m. mažėjo (per šį laiką sumažėjo 7,6%), o 2012m. pakilo (2,5%). Vyresnio amžiaus (55-64m. asmenų) užimtumo lygis taip pat krito, tik ne tiek daug (2009-2011m. užimtumo lygis sumažėjo 3%), o 2012m. pakilo mažiau nei jaunimo (1,7%).

Galima pastebėti, jog 2009-2011 metais vyrų užimtumo lygis krito sparčiau, negu moterų, tačiau 2012 metais vyrų užimtumas pakilo daugiau negu moterų. Vyrų užimtumo lygis (2009-2011m.) nuo 67,1% nukrito iki 60,4%, o moterų – nuo 61,8% iki 60,2%. 2012 metais vyrų užimtumas siekė jau 62,5%, o moterų - 61,9%.

Apskaičiuota, kad vyrų nedarbo lygis Lietuvoje 2012 m. siekė 12,3 proc., o moterų – 11,2 proc. Šie abu rodikliai yra gan sumažėja, palyginti su vidutiniais ES rodikliais. Vyrų nedarbas pastaraisiais metais nuolat mažėjo, pradedant nuo 2010 metų vyrų nedarbas siekė 16,2 proc., o jau 2012 metais nedarbas sumažėjo iki 12,3 proc. Moterų nedarbas taip pat iš po didžiosios ekonominės krizės 2010 metais buvo aukščiausias (12,7 proc.), o jau 2012 metais šis rodiklis sumažėjo iki 11,3 proc.

Darbo rinka ir nedarbas Lietuvoje. (2015 m. Gegužės 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbo-rinka-ir-nedarbas-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:37