Darbo rinkos problemos Lietuvoje


Darbo birzos problemos. Socialinės problemos lietuvoje. Ekonominės ir socialinės problemos lietuvoje. Darbo rinkos problemos referatas. Darbo rinkos problema. Darbo rinkos padėtis lietuvoje. Darbo birzos kursinis. Nedarbo priežastys objektyvios ir subjektyvios. Rinkos formavimo problemos lietuvoje kursinis darbas. Socialines problemos lietuvoje rašinys.

Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Turinys. Bedarbių apskaita. Darbo biržose. Statistikos departamente. Nedarbas skirstymas į. Laikinasis. Struktūrinis. Ciklinis. Nedarbo pasekmės ir kaštai. Mikroekonominis nedarbas. Makroekonominis nedarbas. Savanoriškas nedarbas. Poveikiai bedarbių šeimoms. Ilgalaikis nedarbas. Objektyvios priežastys. Subjektyvios priežastys. Lentelė. Bedarbiai pagal išsilavinimą. Nedarbo situacija Lietuvoje. Ilgalaikio nedarbo padariniai. Apibendrinimas. Literatūra.


Dėstytoja: tarp daugelio ekonominių problemų reikšmingą vietą užima nedarbas. Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties, pilnavertiškumo pagrindas. Ekonomikos požiūriu darbas – tai riboto ištekliaus panaudojimas, gaminant norimas prekes bei paslaugas. Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė gauna didžiausias pajamas bei paslaugas, kai visi, kurie gali ir nori, dirba.

Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikos tikslas. Tikrovėje rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo: jis neaprūpina visus norinčius dirbti darbo vietomis. Taigi apie nedarbą tenka kalbėti kaip apie svarbią ekonominę problemą ir vyriausybės politiką, siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius. Nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas ir dienos ritmą, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui gyventoju labai apsunkina kasdieninį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą, o neretai lemia ir socialinę atskirtį, kuri yra nesuderinama su žmogaus socialine raida.

Kokios ekonominės jėgos veda prie bedarbystės, kai daugelio žmonių poreikiai nepatenkinami, nereti šeimų skurdo atvejai. Nedarbas veikia įvairius psichinės sveikatos aspektus: mažina savigarbą, didina neviltį ir panašiai. Tad silpnėja nedirbančio asmens ekonominio ir socialinio aktyvu Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nedarbo lygis bei bedarbių skaičius nustatomas dviem būdais: bedarbių apskaita teritorinėse darbo biržose ir statistikos departamento atliekamais užimtumo tyrimais. Todėl išskiriamas nedarbas bei nedarbas pagal tyrimų duomenis.

Registruotas nedarbo lygis nustatomas pagal darbo biržose registruotų bedarbių skaičių ir darbo jėgos santykį. Bedarbio sąvoka yra apibrėžta bedarbių rėmimo įstatyme: bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietovės valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi

Darbo biržos, įsikūrusios nuo 1991 m. , pradėjo registruoti bedarbius. Daugiausia jų buvo užregistruota 2001 m. Vasario – kovo mėn. – po 237 tūkst. Bedarbių registruotų darbo biržoje, nedarbo lygis nuo 0,3% 1991 m. Pakilo iki 13,2 % 2001 m. Vasario – kovo mėn.

Darbo biržos registruoja bedarbius, kurie ieškodami darbo kreipiasi į valstybinę darbo birža. Tačiau nemažai bedarbių darbo ieško ir kitais būdais: privačiose darbo biržose, per žiniasklaidos priemone ir internetą, per giminaičius, pažystamus bei darbdavius.

Darbo rinkos problemos Lietuvoje. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbo-rinkos-problemos-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 02:23