Darbo rinkos rodikliai ir jų dinamika Norvegijoje


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Darbo rinka. Nedarbas, nedarbo lygis. Nedarbo priežastys. Nedarbo pasekmės. Nedarbo lygio norvegijoje pagal amžių 2000-2013 metais grafinis vaizdavimas. Užimtumas. Užimtumo lygio norvegijoje pagal amžių 2000-2013 metais grafinis vaizdavimas. Infliacija. Infliacijos priežastys ir pasekmės. Infliacijos padariniai ir pasekmės. Norvegijos darbo rinkos rodiklių 2000 – 2013 metais palyginamoji analizė. Norvegijos darbo rinkos rodiklių 2000 – 2013 metais grafinis vaizdavimas. 2000- 2013 metų norvegijos darbo rinkos rodiklių statistiniai skaičiavimai. Norvegijos nedarbo lygio 2000-2013 metais statistiniai skaičiavimai. Norvegijos nedarbo lygio 2000-2013 metais tarpiniai statistiniai skaičiavimai. Norvegijos užimtumo lygio 2000-2013 metais statistiniai skaičiavimai. Norvegijos užimtumo lygio 2000-2013 metais tarpiniai statistiniai skaičiavimai. Norvegijos ilgalaikio nedarbo 2000-2013 metais statistiniai skaičiavimai. Norvegijos ilgalaikio nedarbo 2000-2013 metais tarpiniai statistiniai skaičiavimai. Norvegijos infliacijos 2000-2013 metais statistiniai skaičiavimai. Norvegijos infliacijos 2000-2013 metais tarpiniai statistiniai skaičiavimai. Diagramų aproksimavimas tiesinėmis kreivėmis. Norvegijos nedarbo lygio tiesinės kreivės lygtis remiantis mažiausių kvadratų metodu. Norvegijos ilgalaikio nedarbo lygio tiesinės kreivės lygtis remiantis mažiausių kvadratų metodu. Norvegijos infliacijos lygio tiesinės kreivės lygtis remiantis mažiausių kvadratų metodu. Norvegijos nedarbo lygio prognozė 2014-2018 metams. Norvegijos užimtumo lygio prognozė 2014-2018 metams. Norvegijos ilgalaikio nedarbo lygio prognozė 2014-2018 metams. Norvegijos infliacijos lygio prognozė 2014-2018 metams. Išvados. Literatūra.


Norvegiją pasirinkau norėdama išsiaiškinti, kodėl Norvegija, kuri 1972 ir 1994 metais yra atsisakiusi stoti į Europos Sąjungą, gyvuoja daug geriau nei daugelis Europos Sąjungos valstybių. Norvegija - tai viena turtingiausių pasaulio valstybių. Beabejo, tai šalis į kurią plūste plūsta emigrantai siekantys geresnio gyvenimo.

Nedarbo lygis – ekonominis rodiklis, parodantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta. Kai šalyje yra pastovus darbo kiekis, nedarbo lygis priklauso nuo į darbą priimamos naujos darbo jėgos kiekio bei atleidžiamų iš darbo žmonių.

Kita svarbi priežastis – spartus gyventojų skaičiaus didėjimas. Ši nedarbo priežastis lėmė, kad nedarbas išsivysčiusiuose šalyse nuo 1972 m. per tris dešimtmečius smarkiai didėjo.

Taip pat nedarbo lygio didėjimą gali sukelti verslo ciklo svyravymai (ekonominės krizės fazė). Pvz: 1929 – 1933 metų Didžioji pasaulio ekonominė krizė vyko esant 25 proc. nedarbui ir apėmė ištisus pasaulio regionus. Po šios Didžiosios pasaulio ekonominės krizės vykusios kitos krizės taip pat padidindavo prieš krizę buvusį nedarbo lygį.

Nedarbą gali sukelti ir vyriausybės politika, kuria yra bandoma reguliuoti infliacijos tempą. Pvz: jei šalyje didelė infliacija ir siekiama ją sumažinti visuminę paklausą ribojančiomis priemonėmis, jos gali sukelti ženklų gamybos apimties sumažėjimą, o tuo tarpu tai padidintų nedarbo lygį.

Mikroekonominiai nedarbo nuostoliai – tai nuostoliai, padaryti žmogui, praradusiam darbą. Žmogus praradęs darbą prarandą dalį pajamų arba visas pajamas iš kurių galėtų išgyventi. Tokiai situacijai esant, bedarbiui gali padėti valstybė, mokėdama bedarbio pašalpas, tačiau visose šalyse bedarbio pašalpų mokėjimas yra griežtai reglamentuojamas, ir ne kiekvienas praradęs darbą gali ją gauti.

Moterų iki 25 metų nedarbo lygis didžiausią tašką per 2000-2013 metus buvo pasiekęs 2005 metais, jis siekė 10,9 proc. , o mažiausias 2007 metais – 6,5 proc.

Vyrų nuo 25 iki 74 metų amžiaus nedarbo lygis didžiausias buvo 2005 metais, kuris siekė 3,6 proc., o mažiausias – 2007 metais, 1,7 proc.

Moterų nuo 25 iki 74 metų amžiaus nedarbo lygis didžiausias buvo 2003-2004 metais, kuris siekė 2,3 proc, o mažiausias 2008 metais – 1,6 proc.

Esant natūraliam nedarbo lygiui sukuriamas produktas vadinamas visiško užimtumo arba potencialiu produktu. Tai produktas, kurį ekonomika yra pajėgi sukurti panaudodama visus turimus gamybos veiksnius.

Užimtumo pokyčiai:• Mažėja dirbančiųjų;• Mažėja smulkaus ir vidutinio verslo plėtra;• Sumažėjo individualių personalinių įmonių mažų įmonių struktūroje;• Mažėja darbdavių ir dirbančių sau žmonių;• Susiformavo regioniniai netolygumai; • Nykstantys ekonominiai sektoriai - mašinų, staklių gamybos; • Kas penktas besikreipiantis - jaunimas iki 25 metų amžiaus.

Diagramoje matome Norvegijos užimtumo lygi pagal amžių 2000-2013 metais. Moterų iki 25 metų didžiausias užimtumo lygis buvo 2007 metais, kuris siekė 58,3 proc., o mažiausias 2011metais, kuris siekė 51,9 proc.

Vyrų iki 25 metų amžiaus užimtumo lygis buvo didžiausias 2000 metais, kuris buvo 59,2 proc., o mažiausias – 2009 ir 2013 metais., t.y 48,6 proc.

Moterų nuo 25 iki 74 metų amžiaus didžiausias užimtumas buvo 2008 metais,kuris siekė 71,4 proc., o mažiausias - 2003 metais, 67,9 proc.

Vyrų nuo 25 iki 74 metų amžiaus didžiausias užimtumas buvo 2008 metais, 78,9 proc., o mažiausias – 2005 metais 76,1 proc.

Pagal pasireiškimo formas infliacija gali būti:

Atviroji – pasireiškia kainų kilimu ir matoma „išorėje“.

Šuoliuojančioji – kainos kyla gan sparčiai, pinigų perkamoji galia dideliu tempu mažėja, visi sieka atsikratyti grynųjų pinigų.

Netikėta – faktiškas infliacijos tempo neatitikimas numatytam.

Numatyta – tikėtina infliacija, į kurią atsižvelgiama ūkio subjektų lūkesčiuose ir elgesyje.

Naudojant svarbiausią makroekonomikos modelį - visuminės paklausos - visuminės pasiūlos modelį, galima išskirti dvi infliaciją sukeliančių veiksnių priežastis tai - visuminės paklausos infliacija ir visuminės pasiūlos infliacija.

Infliacijos pasekmės priklauso nuo infliacijos tikėtinumo ir infliacijos tempo. Skaudesni padariniai ir pasekmės būna, kai infliacija užklumpa netikėtai, o jos tempai yra dideli. Taigi svarbiausios infliacijos pasekmės:

Nedarbo lygis šalyje 2005 metais siekė 4,5 proc., tai didžiausias nedarbo lygis nuo 2000 metų iki 2013 metų. Mažiausias nedarbo lygis buvo 2007 ir 2008 metais, jis siekė 2,5 proc. 2008-aisais metais prasidėjus pasaulinei finansų krizei, Norvegijos nedarbo lygis pakilo 0,7 proc.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 47 puslapiai (5499 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 482 KB
  • Darbo rinkos rodikliai ir jų dinamika Norvegijoje
    10 - 4 balsai (-ų)
Darbo rinkos rodikliai ir jų dinamika Norvegijoje. (2015 m. Spalio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbo-rinkos-rodikliai-ir-ju-dinamika-norvegijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:22