Darbo stresą sukeliantys veiksniai


Viešojo administravimo kursinis darbas. Įvadas. Darbas, kolektyvas, jų vaidmuo ir sąveika organizacijoje. Dažniausiai stresą darbe sukeliantys veiksniai. Psichologinis spaudimas. Stresą sukeliantys konfliktai, jų valdymas. Kaip įveikti stresą darbe? Ką turėtų daryti darbdavys, kad sumažėtų stresas darbe? Kaip padėti bendradarbiams, šeimos nariams, draugams, patiriantiems stresą darbe? Tyrimo pagrindimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Tyrimo tikslas – išanalizuoti darbuotojų, dirbančių įmonėje, stresą sukeliančius veiksnius.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti kolektyvo vaidmenį ir sąveiką organizacijoje;

Išanalizuoti stresą sukeliančius veiksnius;

Išsiaiškinti, kaip įveikti stresą;

Ką turėtų daryti darbdavys, kad sumažėtų stresas darbe?

Tyrimo objektas – darbuotojai dirbantys UAB „Norvelita“.

Socialiniai ryšiai. Darbo aplinkoje galima susidraugauti i kartu su kitais dalyvauti bendroje veikloje.

Netikrumo dėl darbo vietų ir darbo intensyvinimo apklausa nustatė, kad daugeliui darbuotojų netikrumas dėl darbo nėra vien baimė būti atleistam – jis reiškia kur kas daugiau. Tai ir nerimas dėl paties darbo pobūdžio transformacijos ir jos padarinių darbuotojo sveikatai bei asmeniniam gyvenimui. Užuot prisitaikę prie galimo atleidimo iš darbo, darbuotojai nesiliauja nerimavę ir patiria nuolatinį stresą, užsitęsus netikrumui dėl darbo žmonių fizinė ir psichinė sveikata tolydžio blogėja. [Anthony Giddens. „Sociologija“. Poligrafija ir informatika, 2005, p. 386]

Tačiau darbo procesas gali būti visiškai kitoks. Viena išeitis yra keisti darbą. Kita išeitis - pakeisti savo požiūrį į darbą. Žinoma, neatmestina ir trečioji galimybė: kad turi pasikeisti ir žmogaus požiūris, ir veikla. 

Organizacijoje dirbantys asmenys skirstomi į dvi grupes:

asmeninių tikslų suderinimo su organizacijos tikslais.

  Stresas sukelia nepasitenkinimą. Gali padidėti nerimas, atsirasti įtampa, dirglumas, nuobodulys. Ilgai besitęsianti tokia būsena atsiliepia darbuotojo sveikatai ir elgesiui. Dėl patiriamo streso gali sumažėti darbo produktyvumas, padaugėti pravaikštų, sutrikti kalba, valgymas ir miegas, imama daugiau vartoti alkoholio, rūkyti.

Atmosfera įmonėje arba „kultūra“ – koks yra požiūris į stresą darbe;

Praktika rodo, kad stresas darbe gali atsirasti dėl to, kad žmonės nemoka bendrauti, nes skirtingi žmonės skirtingai vertina tą pačią situaciją. Vadovai taip pat supranta, kad įvairiose situacijose su skirtingais žmonėmis reikia elgtis skirtingai. Vadovą privalo dominti ne tik faktai, bet ir darbuotojo nuomonė bei jo požiūris į faktus. Kalbos supratimas bei suvokimas priklauso nuo bendravimo stiliaus ypatybių, žmogaus patirties, nuo kliūčių perduodant informaciją, bei nuo klausytojui prieinamų leksikos priemonių vartojimo.

Nuo vadovo gebėjimo skatinti ir pripažinti darbuotojus t.p. priklauso jo santykiai su darbuotojais. Žmonės jaučia poreikį, patirdami psichologinį ar fiziologinį ko nors trūkumą. Todėl vadovai turėtų sudaryti sąlygas, kurios leistų darbuotojams jausti, kad jie gali patenkinti savo poreikius, nes poreikiai sužadina poreikius jiems patenkinti.

Norint motyvuoti žmones, reikia jiems deleguoti pakankamus įgaliojimus, kad galėtų iniciatyviai vykdyti užduotį. Motyvacija, su išvystytu dalyvavimo poreikiu žmonėms ir siūlyti darbą, kuriame darbuotojai galėtų bendrauti socialiai. "Jiems negalima riboti kontaktų ir tarpasmeninių santykių. Juos būtina dažniau pakviesti bendrauti grupėje." (Seilius, 1998).

Nuotaikos arba elgesio pasikeitimai, pvz., problemos su kolegomis, dirglumas ir neryžtingumas, problemos atliekant darbą;

Padidėjęs alkoholio vartojimas, rūkymas, netgi nelegalių preparatų vartojimas;

Su grupės stabilumu, tarpusavio santykių kokybe yra susiję konfliktai. Kiekvienoje grupėje kartkarčiais atsiranda įtampa, prieštaravimai, nesutarimai. Konfliktai yra visur esantis, neišvengiamas, normalus kasdieninis reiškinys. Jei jo nebūtų, nereikėtų viršininkų, viskas eitų savaime – nebūtų „tikro“ gyvenimo. Dažniausiai konfliktai vertinami neigiamai, nes jie skatina keisti santykių pobūdį arba juos visai nutraukti. Konfliktinės situacijos sukeliama emocinė įtampa kenkia psichinei ir fizinei grupės narių sveikatai, ardo bendrą grupės veiklą, mažina jos produktyvumą. Todėl dažnai stengiamasi juos išspręsti, nekeičiant santykių tarp grupės narių esmės. Tačiau konfliktai yra neišvengiami ir ne visuomet žalingi grupės veiklai. Konstruktyviai išspręstas konfliktas gali padėti pagrindą glaudesniems ir teigiamiems grupės narių santykiams. [Asta Savanevičienė, Violeta Šilingienė. „Darbas grupėse“. Technologija, Kaunas, 2008,p. 75]

Konfliktą galima apibūdinti kaip kraštutinį priešingų požiūrių, pozicijų, interesų, siekimų, motuvų, poreikių, kurie negali būti įgyvendinti vienu metu, susidūrimą.

Konflikto kilimą dažniausiai lemia objektyvūs ir subjektyvūs faktai, kuriuos įtakoja aplinka. Konfliktai esti jausminiai, faktiniai, konstruktyvūs, destruktyvūs, diskusiniai, atviri ar slapti. Menki nesutarimai, požiūriai, įvairios vertybės nesukelia konflikto, tačiau tai sudaro jam prielaidas. Peržengus tolerancijos ribą, ima dominuoti tai, kas skiria žmones. Atsiranda priešiškumas, negatyvus požiūris į atskirus poelgius, perkeliamas visai grupei, įstaigai. Asmeniniai darbuotojų nesutarimai tampa visos grupės problema. "Į bet kokio dydžio konfliktą privalu reaguoti, tik reikia atminti, kad reagavimo būdai gali būti skirtingi, o tai reiškia, kad kiekvieną konfliktą galima valdyti. Tinkamas konflikto valdymas sąlygoja teigiamus padarinius ir pašalina konfliktą lėmusias priežastis." (B. Leonienė. 2001, p. 160)

Darbo stresą sukeliantys veiksniai. (2015 m. Spalio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbo-stresa-sukeliantys-veiksniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:15