Darbo teisės konspektas 2


Neoficialusis nedarbas. "darbo teises" istorija.

Teisės konspektas. Įvadas. Nedarbo problema valstybiniu mastu. Oficialusis ir neoficialusis nedarbas. Nedarbo mažinimo priemonės. Darbo pasiūlos didinimas. Profesinis mokymas ir kvalifikacijos kėlimas. Darbo paklausos didinimas. Įdarbinimo organizavimas. Tarpininkavimas įdarbinant. Darbo vietų paieška. Darbo vietų kūrimas. Darbo biržų vaidmuo mažinant nedarbą. Profesinių sąjungų vaidmuo mažinant nedarbą. Siekis didesnių užimtumo ir įdarbinimo rodiklių. Kliūtys šiam procesui. Užimtumo fondo reikšmė. Nedarbo pasekmės. Išvados.


Nedarbo problema tampa vis aktualesnė, nes užimtumo klausimas įgyja globalinį mastą. Iš esmės nedarbas arba nevisiškas užimtumas yra visuomenės išteklių švaistymas ir darbo neturinčių asmenų egzistavimo sąlygų ardymas.

Nedarbo mažinimas - vienas iš strateginių dabartinės Seimo daugumos ir Vyriausybės tikslas. 2000 m. nedarbą kaip svarbiausią Lietuvos problemą, anot viešosios nuomonės tyrimų rezultatų, išskirdavo ¾ apklaustųjų. 2002 m. nedarbo aktualumą akcentuoja kiek daugiau nei ½ apklaustųjų, o į pirmą vietą Lietuvos žmonės dažniausiai iškelia pragyvenimo lygį, gyvenimo kokybę. Kita vertus, darbas ir pragyvenimo lygis – glaudžiai susiję dalykai. Žmogus pirmiausia privalo turėti darbą, kad gautų pajamų pragyventi. Nedarbo problemą realiai iliustruoja statistiniai duomenys. Antai 2002 m. spalio 1 d. šalyje buvo įregistruota 183 000 bedarbių. Tai 15( mažiau nei 2001 m. spalio 1 d. Su nerimu laukiami ir šių metų spalio mėnesio duomenys. Tačiau negalima žiūrėti pro rožinius akinius ir matyti vien tai, kas malonu akiai. O reali padėtis tokia: 2002 m. spalio 1 d. didžiausias nedarbo lygis buvo Druskininkų (24,6(), Mažeikių (22,8() ir Lazdijų (20,8() savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išliko Kretingos (4,4(), Elektrėnų (4,7() bei Trakų (5,6() savivaldybėse. Remiantis Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, pirmieji bedarbiai teritorinėse darbo biržose užregistruoti 1991 m. kovo mėn. Nedarbo lygis 2001 m. kovo ir balandžio 1 d. – 13,2( - buvo aukščiausias per visą LDB veiklos laikotarpį. 2002 m. lapkričio 1 d. registruotas nedarbo lygis –10,4( -yra žemiausias per pastaruosius dvejus su puse metų. Daugiau nei per pusę nuo šių metų pradžios kovo mėn. Sumažėjo teritorijų, kuriose nedarbo lygis viršijo 20( (žr. 1 priedą).

Nedarbo problema valstybiniu mastu aptariama kursinio darbo pirmojoje dalyje. Čia kalbama ir apie optimalų, ir apie (ne)oficialų nedarbo lygį.

Bene plačiausia ir svarbiausia – antroji – dalis skirta nedarbo mažinimo priemonėms analizuoti. Drįsčiau laikyti nepriimtinu praėjusios kadencijos Vyriausybės programoje numatytą darbo santykių liberalizavimą, padidinantį dirbančiųjų išnaudojimą. Mažinant nedarbo lygį apskritai, svarbu, kad būtų sukurta geranoriška ir palanki atmosfera verslo plėtrai, apribota valdininkų savivalė, panaikinti nereikalingi suvaržymai. Svarbu optimizuoti, surealinti mokesčius, finansinius išteklius padaryti prieinamus. Išvardintos priemonės nedarbui minimizuoti turi būti parenkamos atsižvelgiant į konkretų nedarbo tipą, jos padėtų išvengti ne tik nedarbo apskritai, bet ir nelegalaus į(si)darbinimo.

Penktojoje kursinio darbo dalyje aptariamos kliūtys , trukdančios siekti didesnio gyventojų užimtumo , skiriamas dėmesys įvertinti Užimtumo fondo vaidmenį minimizuojant nedarbo lygį šalyje.

Paskutinė, t. y. šeštoji, kursinio darbo dalis išsamiai aptaria nedarbo pasekmes. Svarbūs tiek socialiniai, tiek ekonominiai, psichologiniai, teisiniai ir kt. Padariniai. Akcentuojamos neigiamos pasekmės, nes teigimų galima tikėtis tik iš reikalingo valstybei neaukšto natūralaus nedarbo lygio.

Šiuo metu visuomenė ganėtinai išprususi, moka naudotis internetu, greitai susiranda reikiamą informaciją. Todėl, mano manymu, būtų netikslinga kursiniame darbe tiesiog pažodžiui perteikti norminių aktų straipsnius. Taigi, remdamasi norminiais teisės aktais, pateikiu galimas jų interpretacijas, taikymą praktikoje.

Apibendrinant, būtina konstatuoti kursinio darbo tikslą, kurį įvardiju taip: nedarbo problemų sprendimo teisinių pagrindų analizė. Taigi probleminiu klausimu laikytinas nedarbo mažinimas.

Šiuos uždavinius įgyvendinant remiuosi įvairiais norminiais teisės aktais, kodeksais, jų analize. Teorinę medžiagą iliustruoju praktikos pavyzdžiais. Statistinių ir kitų duomenų šaltinis be minėtųjų yra periodinės spaudos informacija interneto ir kt. medžiaga, nurodyta aštuntojoje darbo dalyje “ Cituota ir naudota literatūra “.

Įvairūs šaltiniai kiek skirtingai traktuoja nedarbą. Jis apibūdinamas ir kaip nevisiškas užimtumas ar situacija, kai darbingi žmonės nori dirbti, tačiau negauna darbo, ir kaip nepanaudojami darbo ištekliai. Tačiau vieningai sutariama, kad aukštas nedarbo lygis yra neigiamas reiškinys, vienas iš pagrindinių ekonomikos nuosmukio požymių.

  • Teisė Konspektai
  • 2010 m.
  • 18 puslapių (7584 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 47 KB
  • Darbo teisės konspektas 2
    10 - 3 balsai (-ų)
Darbo teisės konspektas 2. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbo-teises-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:23