Darbo užmokesčio apskaita UAB „RASA“


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Uab „Rasa„ veiklos, informacijos šaltinių ir tyrimų metodikos apžvalga. Darbo užmokesčio apskaita teoriniu aspektu. Darbo užmokesčio samprata ir struktūra. Darbo užmokestį ir jo dydį sąlygojantys veiksniai. Darbo apmokėjimo organizavimo principai. Darbo apmokėjimo organizavimo modeliai. Darbo apmokėjimo formos bei sistemos ir jų raida. Darbo užmokesčio priskaitymas ir išmokėjimas. Atostogų rūšys, suteikimo ir apmokėjimo tvarka. Ligos ir kitų socialinių draudimo pašalpų apskaičiavimas ir mokėjimas. Uab “Rasa” darbo užmokesčio apskaitos politikos analizė. Uab “Rasa” individualūs darbo santykiai ir įdarbinimas. Nedarbingumo laikotarpiai ligos atveju. Kiti nedarbingumo atvejai – nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogos. Darbo užmokesčio ir kasmetinių atostogų apmokėjimas. Išvados. Terminų ir sąvokų žodynas. Literatūros sąrašas.


Darbo objektas: UAB „RASA“ darbo užmokesčio apskaitos tvarkymas.

Darbo tikslas: išanalizuoti UAB „RASA“ darbo užmokesčio apskaitą.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti informacijos šaltinius apie darbo užmokesčio apskaitą.

Išanalizuoti darbo užmokesčio apskaitą UAB „RASA“

Atlikti UAB „RASA“ darbo užmokesčio analizę.

Darbo užmokesčio apskaita įmonėje – tai tarsi sistema, skirta darbo laiko, darbo užmokesčio, mokesčių ir įmokų Sodrai, duomenų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir statistikos departamentui, apskaitai.

UAB „Rasa“ apskaita organizuojama vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, Verslo apskaitos standartais, bei kitais galiojančiais norminiais dokumentais. Įmonės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai yra finansiniai metai prasideda sausio 1d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

Anot P. Vanago, darbas yra tikslinga žmogaus veikla, kuria gamtos reiškiniai, objektai pritaikomi pritaikomi žmogaus poreikiams. Tai pagrindinis darbo proceso elementas. Svarbiausias jo požymis yra darbo tikslas – gėrybių, vertybių kūrimas. Darbo objektai visa tai, ką žmogus tikslingai veikia. Fizinis darbas yra raumenų, o protinis – centrinės nervų sistemos veikla, reguliuojančios ir koordinuojančios visus žmogaus organizmo procesus, negalima jokia raumenų veikla (Vanagas P., 2009, 28p.).

Kitos su darbu užmokesčiu susijusios išmokos – privalomos draudimo bei garantinio fondo – dažniausiai skaičiuojamos kartu su darbo užmokesčiu. Darbuotojų skatinimui gali būti naudojamos ir socialinio (netiesioginio materialinio) skatinimo priemonės: įmokos į dalyvių pensijų sąskaitas pensijų fonduose, gyvybės draudimo įmokos, pensinio draudimo įmokos draudimo įmonėms, atvežimas į darbą ir atgal ar tarnybinio automobilio suteikimas, naudojamasis tarnybiniu mobiliuoju telefonu be apribojimų, neprocentiniu paskolų suteikimas, mokymosi išlaidų apmokėjimas ( Jurčienė D., 2001).

Darbo užmokestis atlieka ne tik skatinimo ir socialinio pobūdžio funkcijas, bet ir moralinio bei materialinio pasitenkinimo vaidmenį skirtingiems žmogaus poreikiams tenkinti.

Rinkoje darbo paklausa atitinka pasiūlą – tai yra darbo jėgos kaina lygi darbo jėgos vertei.

Darbo sunkumas – nusako reikalavimus darbuotojo ištvermei bei savitvardai, dirbant sunkų fizinį arba intensyvų ir įtemptą protinį darbą;

Kolektyvinė sutartis darbo užmokesčio dydį lemiantis veiksnys, svarbi tuo, kad užtikrina susitarimą tarp sąjungų ir darbdavių dėl darbo užmokesčio sąlygų. Indeksavimo mechanizmas praktiškai taikomas įvairiai. Indeksuojant darbo užmokestį, svarbu parinkti kainų indeksų bazę. Daugelyje šalių remiasi bendra nacionaliniu kainų indeksu. Lietuvoje indeksacija taikoma tik tikslinant minimalų darbo užmokestį, nuo kurio priklauso įmonės darbuotojų atlyginimas.

Anot, Martinkaus B., Žičkienės S., Žilinsko V. (2002, 123p.) amerikietiškam modeliui būdingas griežtas atliekamam darbo įvertinimas, t.y. tiksliai apibudinimas atliekamo darbo turinys, darbuotojui keliami kvalifikacijos reikalavimai, darbo stažo, akcentuojami darbo rezultatai ir asmeninės darbuotojų savybių reikalavimai, kurias remiantis darbuotojams nustatomi skirtingo dydžio darbo užmokesčiai. Japoniškame modelyje darbo užmokestis organizuojamas remiantis darbuotojo anketinėmis duomenimis, t.y. atsižvelgiant į jo amžių, lytį, išsilavinimą, darbo stažą ir samdos formą. Šiuo atveju darbo turinys ir darbuotojų kvalifikacija ne tokie reikšmingi kaip amerikietiškajame modelyje. Tačiau tiek viename, tiek kitame modelyje darbo rezultatai yra svarbus veiksnys. Vakarų Europos šalių modelis yra tarpinis tarp minėtų modelių. Šio modelio svarbiausias darbo užmokesčio dydžio kriterijus yra darbuotojo profesinis pasirengimas, pagal kurį vertinimas darbo sudėtingumas. Darbuotojo amžius ir darbo stažas čia yra papildomi kriterijai. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus yra formuojama darbuotojų apmokėjimo strategija. Tai būdingiausia tarnautojams ir specialistams.

Darbo apimtis matuojama kiekybiniais rodikliais, kurie tiksliai rodo sąnaudas;

Fiksuotų priedų vienetinė darbo užmokesčio formos atmaina skatina darbininkus didinti gamybos apimtį.

w – laikinis darbo užmokesti;

Laikinės apmokėjimo už darbą atmainos:

Nuo kvalifikacijos ir kitų su darbo su darbo susijusių savybių vertinimo;

Nors manoma, kad ši darbo užmokesčio forma neskatina darbuotojų didinti darbo našumo, nes jis nesuinteresuotas padaryti daugiau, tačiau įmonėse darbų procesui tampa vis labiau sudėtingesniu bei automatizuojant gamybą, laikinė darbo užmokesčio forma darbdaviams tampa vis labiau patrauklesnė.

Darbo užmokesčiui už mėnesį priskaityti, išskaitomoms bei išmokamoms sumoms apskaičiuoti sudaromi darbo užmokesčio apskaitos suvestiniai žiniaraščiai. Atlyginimų priskaitymų suvestinė – tai laisvos formos dokumentas, todėl kiekviena įmonė gali jį suprojektuoti pagal savo poreikius, derindama prie atlyginimų už darbą sistemos, įmonės valdymo, planavimui reikalingos informacijos. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai naudojami kaip apskaitos registrai, kuriuose susumuojama visiems įmonės darbuotojams priskaičiuotų atlyginimų ir kitų išmokų sumos bei išskaičiuoti įstatymų numatyti mokesčiai. Taip pat susumuojama bendra mokėtinų atlyginimų suma, gautina Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ligų pašalpų suma. Duomenys į darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį perkeliami iš darbo užmokesčio apskaičiavimui naudojamų dokumentų, t.y. vienetinių darbo paskyrų, darbo užmokesčio žiniaraščio ir pan. remiantis darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiu, buhalterinės korespondencijos, susijusios su atlyginimų ir kitų išmokų apskaičiavimu, sąnaudų pripažinimu, įsipareigojimų atsiradimų, įrašomos apskaitos registruose. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose klaidų neturi būti (Gudaitienė O., 2005, 118 p.).

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 40 puslapių (10249 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 80 KB
  • Darbo užmokesčio apskaita UAB „RASA“
    10 - 7 balsai (-ų)
Darbo užmokesčio apskaita UAB „RASA“. (2015 m. Balandžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbo-uzmokescio-apskaita-uab-rasa.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:12