Darbo užmokestis kaip darbo kaina


Darbo užmokestis referatas. Darbo apmokėjimas referatai. Nominalusisi darbo uzmokestis. Darbo rinka darbo užmokestis ir kainos. Vidutinis mėnesinis nominalus darbo užmokestis. Atlyginimas referatas. Dėl vienkartinių premijų į vidutinį darbo užmokestį. Referatas kaina. Darbo uzmokescio rinkos kaina. Darbo užmokestis yra pagrindinis pragyvenimo saltinis.

Ekonomikos referatas. Darbo apmokėjimas. Paskirstymo pagal darbo dėsnius. Darbo užmokesčio lygiai. Darbo užmokestis ir darbo našumas. Darbo užmokestis už atliktą darbą. Darbo užmokestis už dirbtą laiką. Vienas svarbiausių gamybos veiksnių yra darbas. Darbo rinka su žemės ir kapitalo rinkomis įeina į ekonominių išteklių rinkos sudėtį. Kaip ir kiti ekonominiai ištekliai darbo rinkoje įgyja savo kainą. Ši kaina yra darbo užmokestis.


Vienas svarbiausių gamybos veiksnių yra darbas. Ši kaina yra darbo užmokestis.

Darbo užmokesčio sąvoka šiuolaikiniai ekonomistai dažnai supranta gana plačiai, jai priskiriami samdomųjų darbuotojų, profesionalių specialistų (mokytojų, gydytojų, juristų ir kt. ) honorarus ir atlyginimus, individualių smulkiųjų verslininkų, kurie tarp jų teikia paslaugas, gautas pajamas. Todėl maždaug ¾ nacionalinių pajamų išsivysčiusiose šalyse turi darbo užmokesčio pavidalą. Nenuostabu, kad darbo užmokestis paprastai domina didžiąją dalį šalies gyventojų, nes yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Darbo užmokestis mokamas labai įvairiomis formomis: premijų, honorarų, atlyginimo už pagamintos produkcijos vienetą, atlyginimo už dirbtą laiką ir kitais pavidalais.

Tačiau ekonominėje analizėje darbo užmokestis paprastai yra apibrėžiamas tiksliau. Darbo užmokesčiu čia laikomas mokestis už darbo laiko vienetą. Jis atspindi kainą, sumokėtą už tam tikros apimties darbo paslaugą. Šia prasme darbo užmokestis skiriasi nuo uždarbio arba darbo pajamų sąvokos, priklausančios darbo užmokesčio lygį rinkos ekonomikoje reguliuoja paskirstymo pagal darbą dėsnis. Jis rodo ryšį tarp atliekamo darbo kokybės, kiekio ir mokėjimo už darbą. Jo esmę sudaro šie teiginiai.

Darbas nėra būtinas poreikis: žmonės dirba, kad galėtų įsigyti būtinus jiems vartojimo reikmenis ir paslaugas.

Darbas yra efektyvesnis, jei darbuotojo vartojimo apimtis priklauso nuo atlikskiriami du pagrindiniai užmokesčio lygiai: nominalusis darbo užmokestis ir realusis darbo užmokestis.

Nominalusis darbo užmokestis – tai pinigų suma, kurią darbuotojas gauna už savo darbo jėgą, išdirbęs tam tikrą laiką ar pagaminęs tam tikrą kiekį produkcijos. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki mokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui. Tai darbo užmokesti už atliktą darbą ir dirbtą laiką, priemokos, priedai, reguliarios ir vienkartinės premijos, darbo užmokestis už nedirbtą laiką. Nustatant vidutinį mėnesinį bruto darbo mokestį neįskaitoma: išeitinės pašalpos ir kompensacijos, delspinigiai, dividendai, materialinė parama, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio įmokos, negražintos paskolos gyvenamųjų namų ir būtų statybai, pašalpos, skirtos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis įvairiose šalies ūkio šakose skirtingas.

  • Ekonomika Referatai
  • 2011 m.
  • 9 puslapiai (1677 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 12 KB
  • Darbo užmokestis kaip darbo kaina
    10 - 1 balsai (-ų)
Darbo užmokestis kaip darbo kaina. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbo-uzmokestis-kaip-darbo-kaina.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:29