Darbuotojų kompetencijos įvertinimas


Vadybos kursinis darbas.

Įvadas. Kompetencijos sąvoka. Kompetencijos struktūra. Tyrimas „Darbuotojų kompetencijos vertinimas parduotuvėje „Kristiana“. Parduotuvės „Kristiana” veiklos apibūdinimas. Parduotuvės „Kristiana“ darbuotojų kompetencijos vertinimo tyrimo metodologija. Tyrimo rezultatų analizė ir interpretacija. Įvadas. Kompetencijos sąvoka. Kompetencijos struktūra. Kompetencijų vertinimas. Tyrimas “ darbuotojų kompetencijos vertinimas parduotuvėje “Kristiana”. Parduotuvės „Kristiana” veiklos apibūdinimas. Parduotuvės „Kristiana“ darbuotojų kompetencijos vertinimo tyrimo metodologija. Išvados. Priedai. Priedas. Tyrimo „Darbuotojų kompetencijos vertinimas parduotuvėje „Kristiana“ instrumentarijus. Priedas. Anketa „Darbuotojų kompetencijos vertinimas parduotuvėje „Kristiana“.


Temos aktualumas. Į organizacijos darbuotojus pastaruoju metu imta žiūrėti kaip į vieną iš pagrindinių išteklių. Skirtingose institucijose ar organizacijose šie ištekliai įvardijami įvairiai: darbo jėga, darbo ištekliai, žmogiškieji ištekliai, žmogiškasis kapitalas, personalas ar tiesiog darbuotojai. Todėl pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti šių išteklių platumą ir reikšmę. Dabartiniame pasaulyje darbuotojams keliami reikalavimai jau nebetelpa į kvalifikacijos sampratą, kuri apibrėžiama žiniomis, ar gebėjimu atlikti tam tikras numatytas funkcijas.

Šiandieniniame pasaulyje tobulėjant įvairioms technologijos, kyla būtinybė ugdyti išsilavinusius piliečius, kurie turėtų ne tik žinių bei patirties, bet ir gebėtų surasti sau tinkamą veiklą šiame gyvenime. Organizacijoms svarbu skirti dėmesį ne tik į profesinį rengimą bei įgytos kvalifikacijos nuolatinį kėlimą, tačiau ir kiekvieno žmogaus kompetencijų ugdymą.

Darbo objektas – darbuotojų kompetencijos.

Darbo tikslas – išanalizuoti darbuotojų kompetencijų ypatumus atliekant darbuotojų kompetencijos tyrimą.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti kompetencijos sąvokos teorinius ypatumus.

Aptarti kompetencijos vertinimo būdus.

Atlikti „Kristiana“ darbuotojų kompetencijos vertinimo tyrimą.

Darbo metodai - mokslinės literatūros analizė ir anketinė apklausa.

Nagrinėjant kompetencijos valdymo teorinius aspektus pirmiausia susiduriama su pačios kompetencijos sąvokos traktavimu. Lietuvoje labiausiai paplitusią kompetencijos sąvoką galima rasti Tarptautinių žodžių žodyne, kur kompetencijai apibrėžti pateikiama tokia reikšmė – „klausimų ar reiškinių sritis, su kuria kas gerai susipažinęs“ (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985, 137 p.).

Aiškinamajame įmonės vadybos terminų žodyne, kompetencijos samprata jau išplėsta, pateikiant tris jos reikšmes:

Atsakomybė (Martinkus ir kt., 2000, 46 p.).

Kaip buvo minėta anksčiau, daugelis autorių kompetencijos ir kvalifikacijos sąvokas atskiria, tačiau teigiama, kad šios sąvokos turi ir bendrų sąlyčio taškų. Todėl kompetencijos ir kvalifikacijos sąvokos sugretinamos teigiant: „Kompetencija apima žinias, kvalifikaciją ir nueina dar toliau“ (Magnin, 1991, 63 p.).

Taigi išanalizavus įvairių autorių apibrėžimus matome, kad kompetencijos sampratos iš esmės nesiskiria ir viena kitą papildo. Taigi apibendrinant skirtingų autorių apibrėžimus, galima teigti, kad kompetencija – tai žmogaus gebėjimas veikti, sąlygotas individo: žinių, įgūdžių, gabumų, asmeninių savybių, vertybių, požiūrio į darbą.

Išsiaiškinus kompetencijos esmę, sekančiame poskyryje bus pateikta kompetencijos struktūra.

Būtent kompetencija, o ne kvalifikacija ar tik įgūdžių imtis įgalina veikti skirtinguose veiklos kontekstuose ir nuolat besikeičiančiose veiklos sąlygose.

Pasak L. M. Spencer (1993), kompetencija yra individo charakteristikos, išryškinančios kompetencijos gilumą, užtikrinančios asmenybės tęstinumą ir įgalinčios numatyti asmens elgseną įvairiose veiklos situacijose. Antroji nuostata akcentuoja kompetencijos pasireiškimo priežastingumą, t.y. asmens kompetencija sąlygoja tam tikrą jo elgseną veikloje. Trečioji nuostata yra susijusi su asmens veikla, pagrįsta tam tikrais kriterijais, sąlygojančiais aukštesnį atlikimo lygį, t.y., kad kompetencijos pasireiškimas, apibrėžtas tam tikrais kriterijais, sudaro galimybes įvertinti asmens veiklos lygį (Lepaitė, 2003, 23 p.).

Taip pat autorius išskiria komponentus, sudarančius kompetencijos apibrėžimą:

Motyvai – dalykai, apie kuriuos asmuo pastoviai mąsto ar jų nori, lemiantys veiksmus. Motyvai nulemia tam tikrą elgesį, skirtą pasiekti tam tikrus tikslus.

Asmeninės charakteristikos – fizinės charakteristikos ir reakcija į situacijas ar informaciją.

Savęs suvokimas – asmens požiūriai, vertybės, savęs suvokimas.

Žinios – vertinga tam tikros srities informacija, kurią žino asmuo.

Įgūdžiai – gebėjimas atlikti konkrečias fizines ar protines užduotis.

Kaip matome 3 paveikslėlyje matoma „ledkalnio“ dalis – žinios ir gebėjimai yra svarbūs apibrėžiant kvalifikaciją, tačiau tai nėra esminis kompetencijos struktūros lygis. Šiuo atveju žinios ir gebėjimai yra tik paviršutinė kompetencija, kurią sąlyginai yra lengva plėtoti, tačiau likusieji „paslėptieji“ komponentai tampa centrinėmis charakteristikomis, sudarančiomis prielaidą plėtoti kompetenciją.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (3614 žodžių)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 79 KB
  • Darbuotojų kompetencijos įvertinimas
    10 - 9 balsai (-ų)
Darbuotojų kompetencijos įvertinimas. (2016 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbuotoju-kompetencijos-ivertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:40