Darnus vystymasis Vartotojiškumas


Sociologijos savarankiškas darbas.

Įvadas. Kiek tai mitas, jog nedarnus vartojimas ir vystymasis skatina žmonijos susinaikinimą. Darnaus vartojimo iliuzija ir priešpriešos. Darnus vartojimas yra spekuliantų manipuliacija siekiant pelno. Darnaus vartojimo utopiškasis miestas. Darnus vartojimas neegzistuoja. Noriu būti laimingas, todėl bėgu nuo vartotojiškumo. Ekologinis imperatyvas – galima išeitis. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiame įžanginiame skyriuje pateikiami faktai, kurie turėtų būti priimami rimtai, nes visa ekologinės skolos problema yra svarbi Žemės išlikimui, tačiau kituose skyriuose bus kalbama apie žmonijos pasimetimą siekiant darnaus vartojimo.

XX amžius pasižymėjo sparčia technikos pažanga. Žmonija efektyvino gamybą, diegė naujas technologijas, gerino gyvenimo kokybę, norėjo garantuoti saugumą ir kurti gerovę. Ir visa tai dėl tikslo išspręsti egzistencines problemas. Tačiau žmonės taip elgėsi nuo pat savo istorijos pradžios. Natūrali aplinka buvo keičiama dirbtine.

Urbanizacija, demografinis sprogimas, spartus pramonės atsiradimas paskatino augalų ir gyvūnų įvairovės nykimą, klimato kaitą, Žemės resursų mažėjimą. Žmonija vartodami taip paveikė aplinką, jog limitai šiuo metu yra ženkliai viršyti. Ir ta apkrova kiekvieną sekundę ne mažėja, o didėja. Visos medijos, ekonominiai faktoriai skatina vartojimą tiek, kad tai tapo idealiu visuomenės gyvenimo modeliu, nors iš tikrųjų yra padaryta nebeatitaisoma žala ekosistemai. JT prognozavo, jog dėl ekologinės skolos Žemės talpa pradės mažėti, tačiau tai jau įvyko (žr.1 priedą). Apie tai 1968 metais susimąstė ir žymus italų pramonininkas Aurelijo Pečejis ir įkūrė „Romos kubą“, kurio tikslas buvo aptarti gamtos išteklių vartojimo greitėjantį tempą, gamtinės aplinkos užterštumą bei žmonių skaičiaus augimą. Buvo spėjama, kad XXI a. viduryje, jei nebus nieko imtąsi, tai gali sukelti globalinę krizę. Todėl pasiūlė sunormalizuoti gyventojų skaičiaus augimą, gamtos išteklių naudojimą ir apriboti gamybą.

Žmonių populiacija auga nesustodama – kasmet ji padidėja apie 80 mln. gyventojų. Tai reiškia, kad kyla ir vartotojiškumas. Kadangi kyla suvartojamų gėrybių kiekis, o atsargų kiekis mažėja, galima daryti išvadas, kad darnus vartojimas neveiks, jeigu populiacija nenustos augusi.

Žymus amerikiečių sociologas N. Smelseris teigė, kad yra trys emocijų tipai, kurie tinka tiek masei, tiek miniai. Tai baimė, priešiškumas ir džiaugsmas. Visuomenė bijo pasaulio pabaigos, todėl tiki viskuo, kas galėtų juos išgelbėti. Individai priešinasi gamtos užterštumui, tačiau nepagalvodami išmeta saldainio popierėlį ant žemės. Taip pat žmonės džiaugiasi visomis geromis alternatyvomis, kurias gauna nieko neduodami mainais.

Darnus vystymasis Vartotojiškumas. (2017 m. Vasario 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/darnus-vystymasis-vartotojiskumas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 08:01