Daržovių ligos


Pomidorų lapų susisukimas. Kopūstinė mozaika. Pomidoru kekerinis puvinys. Diegavirtė. Daržovės referatas. Darzoviu referatas. Referatas darzoves. Morku juodasis puvinys. Agurku auginimas. Kopūstinis baltukas kraujotaka.

Biologijos referatas. Kopūstų diegavirtė. Kopūstų šaknų gumbas. Kopūstų juodasis puvinys. Agurkų virusinės mozaikos. Agurkų kekerinis puvinys. Agurkų miltligė. Morkų sklerotinis puvinys. Pomidorų vaisių sutrūkinėjimas. Pomidorų lapų susisukimas. Pomidorų maras. Svogūnų netikroji miltligė. Kryžmažiedės spragės. Pavasarinė kopūstinė musė. Paprastasis kurklys. Kopūstinis amaras. Kopūstinis baltukas. Kopūstinė kandis. Pupinis amaras. Paprastoji voratinklinė erkė. Morkinė blakutė. Morkinė musė. Žirninis vaisėdis.


1. Žaliąja mozaika apsikrėtę 2 savaičių daigai jau turi gelsvų dėmelių. Vėliau ryškiausi ligos požymiai matomi ant viršūninių lapų. Pašviesėja lapų gyslos, tarpuose tarp jų atsiranda šviesiai žalių, vėliau pagelstančių, vingiuotais kontūrais dėmių. Lapalakštis ir vaisiai gali deformuotis. 2. Paprastosios mozaikos požymiai išryškėja maždaug mėnesiui po pasodinimo. Ant lapų atsiranda smulkių, šviesiai žalsvų, vėliau paruduojančių dėmių. Lapai garbanojasi. Dėmėti gali būti ir vaisiai. 3. Baltosios mozaikos požymiai irgi ryškiausi ant viršūninių lapų. Lapalakštis pašviesėja lopeliais, o tose vietose atsiranda šviesiai žalsvų, vėliau pagelstančių, apskritų arba kampuotų dėmelių. Virusinėmis ligomis sergantys agurkai silpnai auga, būna mažai moteriškų žiedų.

Imti sėklas tik iš visai sveikų agurkų. Sėti bent 2 metų senumo sėklas. Turinčius ligų požymių augalus išrauti ir sunaikinti. Naikinti amarus ir kitus kenkėjus. Nesodinti augalų per tankiai.

Kekeras gali pažeisti visas augalo dalis: vaisių užuomazgos suminkštėja ir pasidengia pilkomis apnašomis, nuo kurių nudulkakonidijos, ant lapų atsiranda rusvų netaisyklingų dėmių, stiebas suminkštėja ir apsitraukia apnašu. Virš pažeisto stiebo esant agurko dalis nudžiūsta. Šiltnamiuose, kur vėsu ir drėgna, šis puvinys greitai išplinta, temperatūrai pakilus aukščiau kaip 25°C - jo vystymasis sulėtėja.

Pirmieji ligos požymiai - nedideli baltų apnašų ploteliai - dažniausiai pasirodo ant senesnių lapų agurkams jau pradėjus derėti. Labai išplitus ligai, apnašos padengia visą viršutinį ir apatinį lapo paviršių, stiebus. Šiltnamiuose labiau suserga smarkiai saulės apšviečiami, greičiau apvystantys, arčiau durų augantys agurkai.

Šalinti pirmus sergančius lapus ir augalus nupurkšti pienu.

Morkos gali užsikrėsti šia liga ir lauke ir saugyklose. Lauke pradėjusių sirgti morkų virš dirvos esanti šakniavaisio dalis suminkštėja ir apsitraukia į vatą panašia grybiena, ant kurios vėliau atsiranda stambių - žirnio dydžio - juodų skleročių. Jie dirvoje gyvybingi išlieka kelerius metus. Taip pat atrodo ir saugyklose pūvančios morkos. Palankiausios ligai plisti sąlygos, kai drėgna ir šilta, daug žalos liga padaro rūgščiose, sunkiose, šlapiose dirvose.

Sukėlėjas - paprastoji sklerotinija (Sclerotinia sclerotiorum (Lib.) de

  • Biologija Referatai
  • 2011 m.
  • 5 puslapiai (1942 žodžiai)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 15 KB
  • Daržovių ligos
    10 - 3 balsai (-ų)
Daržovių ligos. (2011 m. Liepos 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/darzoviu-ligos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 06:05