Daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir vėdinimo sistemų projektavimas


Statybos kursinis darbas.

Įvadas. Pastato architektūrinė dalis ir atitvarų konstrukcijos skaičiavimai. Atitvarų šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimas. Išorinės atitvaros šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas. Atitvarų šilumos inercijos D skaičiavimas. Vidutinė pastato išorinių atitvarų inercija. Norminės ir leistinos gyvenamojo namo atitvarų šilumos perdavimo koeficiento vertės. Nešildomos patalpos temperatūros skaičiavimas. Statinio inžinerinės sistemos. Šildymo sistemos projektavimas. Pastato projektinės šildymo sistemos galios skaičiavimas. Šildymo prietaisų skaičiavimas ir parinkimas. Šildymo sistemos hidraulinis skaičiavimas. Išsiplėtimo indo ir cirkuliacinio siurblio parinkimas. Šilumos poreikis patalpos šildymui per mėnesį/per metus. Vidutinis šilumos prietėkis nuo saulės spinduliuotės ir vidinių šilumos šaltinių per mėnesį Qhg, kWh. Projektinis šilumos poreikis pastato šildymui. Vėdinimo sistemos projektavimas. Vėdinimo sistemos parinkimas, aerodinaminis skaičiavimas. Apskaičiuoti slėgio nuostoliai visuose kanaluose yra mažesni už gravitacinį slėgį, todėl oras judės kanalais- patalpos vėdinsis. Rūsyje reikės statyti ventiliatorių. Išvados. Literatūra.


Projektuojama uždara nelygiažiedė apatinio paskirstymo dvivamzdė šildymo sistema, šilumnešis – vanduo. Visi vamzdžiai yra išvedžiojami grindyse. Jie yra izoliuojami termoizoliacine medžiaga. Atliekamas hidraulinis sistemos skaičiavimas. Slėgio nuostoliai subalansuoti, yra tik cirkuliacinis siurblys. Rankinis šilumos šaltinio temperatūros reguliavimas ir termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai.

Namas turi išėjimą pagrindiniame fasade.

Kadangi suprojektuotas pastatas yra su rūsiu, todėl pamatai įgilinami 3,0 m nuo žemės paviršiaus. Įrengiami juostiniai surenkami pamatai. Rūsys yra nešildomas.

Po išorinėm sienom ir po vidinėm laikančiom panaudoti 400mm pločio pamatai.

Pagrindiniame įėjime ir įėjime iš kiemo pusės įrengiami gelžbetoniniai laiptai. Jie betonuojami rankiniu būdu statybos vietoje. Statybos aikštelėje paruošiamas armatūros tinklas iš vielos. Prieš betonuojant, įrengiamas smėlio gruntas, kuris turi būti sutankintas. Laiptų paviršius klojamas terasinėmis plytelėmis, kurių storis 40 mm.

45 mm monolitinio perdenginio virš šildymo vamzdžio;

Perdangos surenkamos – monolitinės naudojamos markės PK60-12. Perdangos remiamos ant skersinių laikančiųjų sienų. Tarpai tarp perdangų sulig jų viršumi užbetonuojami (C16/20). Laiptų tarpangis monolitinamas.

Grindys daromos šildomos, neslidžios, nepraleidžiančios garso (o sanmazge nepraleidžiančios vandens) iš laminato, o sanmazge iš keraminių plytelių. Virš perdangos montuojamas 30mm TECEflex ruloninės izoliacijos sluoksnis, tiesiamas šildymo vamzdis ir skiedinys 45 mm storio sluoksnis, grindų danga priklauso nuo patalpos paskirties.

Naudojame palengvinto mūro sienas, jų laikančioji dalis iš blokelių. Išorinį sluoksnį apšildau putplasčiu, tinkuoju ir dažau. Vidiniame naudoju ARKO M24 blokelius. Plytos sutvirtintos tarpusavyje skiediniu. Siūlės storis 10 mm. Iš vidaus plytos tinkuojamos sudėtiniu skiediniu: kalkės, smėlis, vanduo (1:2, 12:1, 12).

Tokios sienos šilumos laidumo koeficientas (U) skaičiuojamas pagal formulę: U=;

Stogas montuojamas ant perdenginio plokštės PK 60-12, išlyginamas 50 mm smėlio sluoksniu. Suformuoju 3% nuolydį, dedu garo izoliacinę plėvelę. Montuoju 150mm putplasčio plokštes, jas perdengiu sustandintomis mineralinės vatos plokštėmis 40mm ir perdengiu du sluoksnius bituminės ruloninės dangos.

Atmosferiniai krituliai nuvedami lietvamzdžiais. Lietaus vanduo gali būti renkamas ir naudojams laistymui.

Montuojamas šildymas – dvivamzdis žiedinis, viršutinio pajungimo. Sistemos montavimui naudoju naujos kartos vamzdžius RAUTITANT flex. Šildymui naudojamas dujinis katilas, kurio galingumas turi atitikti paskaičiuotas šilumos sąnaudas. Vamzdžiai klojami ant izoliacinio sluoksnio, tada tiesiami palei sieną ir pajungiami prie Termoliux radiatorių. Šiluma reguliuojama rankiniu būdu.

Katilinėje statomas dujinis katilas, todėl katilinėje įrengiamos vėdinimo angos.

Vandens šildymas projektuojamas- momentinis, boileris pajungiamas prie katilo.

Išvada: mano pasirinktos ir apskaičiuotos sienų, stogo, grindų, langų ir durų šilumos perdavimo koeficientų reikšmės yra leistinos.

2.5 NEŠILDOMOS PATALPOS TEMPERATŪROS SKAIČIAVIMAS

Mano projektuojamame name nešildoma patalpa yra garažas. Nešildomos patalpos temperatūra skaičiuojama:

Suminius patalpos šilumos nuostolius sudaro šilumos nuostoliai per atitvaras (besiribojančias su išore arba kai temperatūrų skirtumas abipus atitvaros didesnis negu 3(C), ilginius šiluminius tiltelius ir šilumos nuostoliai dėl vėdinimo.

Projektinė išorės oro temperatūra (e nustatoma pagal miesto (Kauno) šalčiausio penkiadienio -24(C ir šalčiausios paros – 31(C oro temperatūrą.

3.1.1.1 Šilumos nuostolių per atitvaras skaičiavimas

Фel = U.A. ((i - (e ).ku.(1 + (ko + (kw + (kh + (kd)

Фel – šilumos nuostoliai per atitvarą, W,

(i – projektinė patalpos oro temperatūra, (C,

(e - projektinė išorės oro temperatūra, (C,

(ko – pataisa dėl atitvaros padėties pasaulio šalių atžvilgiu,

(kw – pataisa dėl vėjo įtakos,

ФΨ = (.l.((i - (e ).ku

ФΨ – šilumos nuostoliai per ilginį šiluminį tiltelį, W,

  • Statyba Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 53 puslapiai (9177 žodžiai)
  • Universitetas
  • Statybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1128 KB
  • Daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir vėdinimo sistemų projektavimas
    10 - 10 balsai (-ų)
Daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir vėdinimo sistemų projektavimas. (2016 m. Birželio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/daugiabucio-gyvenamojo-namo-sildymo-ir-vedinimo-sistemu-projektavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:05