Daugiamečių pašarinių ankštinių žolių auginimo technologija ir jos vertinimas


Žemės ūkio referatas.

Įvadas. Pašarinių daugiamečių ankštinių žolių bendra charakteristika. Dobilai. Raudonieji dobilai. Raudonųjų dobilų auginimo technologija ir jos vertinimas. Rausvieji dobilai. Rausvųjų dobilų auginimo technologija ir jos vertinimas. Baltieji dobilai. Baltųjų dobilų auginimo technologija ir jos vertinimas. Esparcetai. Esparcetų auginimo technologija ir jos vertinimas. Garždeniai. Grarždenių auginimo technologija ir jos vertinimas. Rytiniai ožiarūčiai. Rytinių ožiarūčių auginimo technologija ir jos vertinimas. Paprastieji perluočiai. Paprastųjų perluočių auginimo technologija ir jos vertinimas. Liucerna. Geltonžiedė liucerna. Apyninė liucerna. Mėlynžiedė liucerna. Liucernos auginimo technologija ir jos vertinimas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Tikslas: Sudaryti pašarinių daugiamečių pašarinių žolių auginimo technologiją ir jos vertinimą.

Pupinių, ankštinių – erškėčiažiedžių poklasio pupiečių eilės augalų šeima. Paplitę visame Žemės rutulyje, išskyrus Antarktidą. Lietuvoje jos auginamos beveik visoje respublikoje, o auginami plotai beveik nekinta.

Ankštinės žolės yra geros pašarinės vertės. Jose būna iki 50 – 100 % ir daugiau virškinamųjų proteinų negu varpinėse žolėse, todėl jų pašare netrūksta baltymų. Ankštinės žolės geriau auga laidžiame, nešlapiame ir nerūgščiame dirvožemyje. Šių žolių amžius trumpesnis negu varpinių. Ankštinės žolės geriausiai tinka žolės miltų ir šienainio gamybai.

Vieta sėjomainoje: Lietuvoje dobilai sėjami tik su antsėliu. Atsisakyt antsėlio neverta, nes sėjos metais dobilai be jo menkai uždera.

Tręšimas: Sėjomainoje augantiems dobilams fosforo ir kalio trąšos yra labai reikalingos. Metinė norma – fosforo – 40-60 kg/ha, kalio – 40-60 kg/ha. Fosforo ir kalio poveikį gerina azoto trąšos. Pirmaisiais naudojimo metais azoto norma – 60 kg/ha. Antraisiais naudojimo metais azoto norma – 100 kg/ha.

Auginimo technologija: Lietuvos ūkiuose raudonieji dobilai auginami su antsėliu, todėl jiems dirva atskirai nedirbama. Iš rudens suartos dirvos pavasarį įdirbamos ne giliau kaip 5 cm. Prieš kultivuojant ar akėjant išberiamos fosforo ir kalio trąšos. Pavasarį dirvas geriau purena kultivatoriai ir lengvos akėčios. Svarbiausia – dirvos turi būti nepiktžolėtos, be grumstų ir pakankamai drėgnos. Po kultivavimo ar akėjimo tręšiama azoto trąšomis. Ruošiantis dobilų sėjai, svarbu apsirūpinti išvalytomis ir daigiomis sėklomis. Sėjant sėklos įterpiamos ne giliau kaip 1-2 cm gylyje. Po sėjos reikia privoluoti. Pasėlį būtina purkšti dobilams registruotais herbicidais (Agil, Basagran 480, MCPA 750). Iki augalų žydėjimo purškiama insekticidais (Decis). Sėklų derliaus nuėmimą apsunkina netolygus brendimas, didelis sėklažolių drėgnis, todėl prieš nuimant derlių tenka naudoti desikantus (Reglone super). Derlius nuimamas birželio – liepos mėnesiais. Naudojamos šios dobilų nuėmimo technologijos: tiesioginis kombainavimas, dvifazis, atskirtinis, viso biologinio derliaus nuėmimas. Naudojami trys dobilų tiesioginio nuėmimo variantai: renkamos tik sėklos, renkamos galvenos (ankštelių ir laisvų sėklų mišinys), renkamos sėklos ir pelai.

Tai daugiametės, liemenšaknės ankštinės žolės. Gana dažnos. Auga pievose, pakelėse, dirvonuose. Gali augti rūgštesnėse ir drėgnesnėse dirvose nei raudonasis dobilas, gali augti užliejamose pievose, atsparūs vienos dviejų savaičių užliejimui. Gerai žiemoja, nebijo šalnų. Juos galima auginti ten, kur raudonieji dobilai neauga. Jų šaknys liemeninės, stiebai šakoti ir gausiai lapuoti. Lapai sudėtiniai, trilapiai, ovalo formos. Žiedynas – galvutės, jose būna apie 50-80 rausvų žiedelių. Sėklos pailgai ovalios. Šių dobilų pašarinė vertė šiek tiek mažesnė, negu raudonųjų dobilų, mažesnis derlius, bet ilgiau išsilaiko žolynuose. Tinka ganomiems ir pjaunamiems žolynams. Kartoko skonio, todėl maišomas su kitais pašarais. Galima užarti kaip žaliąją trąšą. Gerai auga su varpinėmis žolėmis, nes mažiau jas stelbia už raudonuosius dobilus.

Tręšimas: Rausvieji dobilai tręšiami taip pat kaip ir raudonieji dobilai. Į hektarą išberiama fosforo – 45-60 kg, kalio – 60-80 kg veikliosios medžiagos. Nustatyta, kad rausvųjų dobių derlių didina mikroelementinės trąšos.

Auginimo technologija: Svarbu iš anksto dirvą išlyginti ir sunaikinti kuo daugiau piktžolių. Sėjos metais nereikia papildomai tręšti, nes būna atitinkamai tręšiami antsėliniai augalai. Rausvųjų dobilų pasėlių priežiūra ir derliau nuėmimas toks pat kaip ir raudonųjų dobilų. Sėkla brandinama iš pirmosios žolės.

  • Žemės ūkis Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (3240 žodžių)
  • Žemės ūkio referatai
  • Microsoft Word 1695 KB
  • Daugiamečių pašarinių ankštinių žolių auginimo technologija ir jos vertinimas
    10 - 4 balsai (-ų)
Daugiamečių pašarinių ankštinių žolių auginimo technologija ir jos vertinimas. (2016 m. Kovo 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/daugiameciu-pasariniu-ankstiniu-zoliu-auginimo-technologija-ir-jos-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:17