Daugiaprocesorinės kompiuterinės sistemos, parametrai ir techninė įranga


Kompiuteriniu sistemu parametrai. Daugiaprocesorinės sistemos kūrimas. Daugiaprocesorines sistemos analizė.

Informatikos referatas. Įvadas. “macos x” ,”linux” ir daugiaprocesorinės sistemos. Papildomo procesoriaus panaudojimas daugiaprocesorinėse sistemose. Literatūra. Sparčiai didėjant kompiuterių galingumui, vis plačiau imta taikyti kompiuterinį procesų modeliavimą, kompiuterines technologijas, kurios leidžia prognozuoti ir kontroliuoti sudėtingiausius fizinius bei biologinius procesus, kurti dirbtinį intelektą, šifruoti dnr, laboratorijose išbandyti atomines reakcijas, dažnai apsaugoti žmogų nuo tiesioginio sąlyčio su gyvybei pavojingais procesais. Nors šiuolaikiniai kompiuteriai yra labai galingi, tačiau jų galingumo ribos, kuri visapusiškai išsemtų taikymo galimybes ir leistų realizuoti sudėtingiausius technologinius sprendimus, dar nematyti. Ir labai sunku pasakyti, kas šiuo atveju yra višta ir kas kiaušinis: ar papildomi megahercai ir gigabaitai stimuliuoja naujų skaičiavimo metodų bei jų taikymo sričių didėjimą, ar didesnis skaičiavimo greitaveikos poreikis yra kompiuterinių technologijų plėtros variklis. Viena aišku, kad didėjanti skaičiavimo greitaveika ir sukuriami skaičiavimo algoritmai atveria kokybiškai naujas, anksčiau tik fantastinėje literatūroje prognozuotas taikymo sritis. O kaip ta fantastiška greitaveika pasiekiama? Principinės šiuolaikinio kompiuterio pagrindinio įrenginio – procesoriaus – technologinės nuostatos išsivystė 8-ajame dešimtmetyje. 1975 metais buvo procesorių, atliekančių iki 160 Mflop/s (milijonų aritmetinių operacijų su slankaus kablelio skaičiais per sekunę). Dabartinis procesorius gali atlikti iki 8 milijardų tokių operacijų, t.y. 50 kartų daugiau, tačiau dabar yra superkompiuterių, skaičiuojančių 1 Tflop/s ( 1 000 000 Mfop/s) greičiu. Tai jau ne 50, o 6250 kartu daugiau. Tai pasiekiama sukūrus daugiaprocesorines sistemas, kai superkompiuterį sudaro keletas, keliolika ar net keli šimtai lygiagrečiai veikiančių mazgų, su savo procesoriais, atmintimi ir greito tarpusavio ryšio įrenginiais. Būtent lygiagretus duomenų apdorojimas yra vienintelis kelias pasiekti minėtą fantastišką kompiuterių greitaveiką.


Sparčiai didėjant kompiuterių galingumui, vis plačiau imta taikyti kompiuterinį procesų modeliavimą, kompiuterines technologijas, kurios leidžia prognozuoti ir kontroliuoti sudėtingiausius fizinius bei biologinius procesus, kurti dirbtinį intelektą, šifruoti dnr, laboratorijose išbandyti atomines reakcijas, dažnai apsaugoti žmogų nuo tiesioginio sąlyčio su gyvybei pavojingais procesais.

Nors šiuolaikiniai kompiuteriai yra labai galingi, tačiau jų galingumo ribos, kuri visapusiškai išsemtų taikymo galimybes ir leistų realizuoti sudėtingiausius technologinius sprendimus, dar nematyti.

O kaip ta fantastiška greitaveika pasiekiama? Principinės šiuolaikinio kompiuterio pagrindinio įrenginio – procesoriaus – technologinės nuostatos išsivystė 8-ajame dešimtmetyje. Dabartinis procesorius gali atlikti iki milijardų tokių operacijų, 50 kartų daugiau, tačiau dabar yra superkompiuterių, skaičiuojančių tflop/s ( 000 000 mfop/s) greičiu. Tai jau ne 50, o 6250 kartu daugiau.

Lygiagrečiosios architektūros superkompiuterių gamintojų nėra labai daug. Juos gamina apie 20 firmų, tarp jų tokios gerai žinomos kompiuterių gamintojos kaip convex computer corporation, cray research inc, fujitsu, hewlett-packard, ibm, siemens, silicon graphics ir kt.

Superkompiuterių (sp) rinkoje vyrauja dvi pagrindinės scalable power taikymo kryptys: moksline tiriamoji ir komercine taikomoji. Gyvenimas lėmė, jog mokslas pirmasis ėmė naudoti superkompiuterius. Pirmasis pasaulyje ibm rs/6000 sp buvo instaliuotas 1993 m. Vasarį cornell theory center kosminių tyrimų centre (jav). 1994 m. Gegužę pradėjo veikti pirmasis komercinis sp. Šiuo metu 75% visų pasaulyje veikiančių sp sistemų dirba komercinėje sferoje, Finansų, draudimo, prekių paskirstymo, transporto srityje ir pan. Sp mokymo ir mokslinių tyrimų institucijose daugiausia naudoja nacionalines reikšmes tyrimų fizikos, seismologijos macworld expo parodos atidaryme apple korporacijos vadovas steve'as jobsas pagaliau paskelbė būsimosios macintosh kompiuterių operacinės sistemos macos x pasirodymo datą. Ji bus pradėta pardavinėti kovo 24 d. Ir amerikoje kainuos 129 jav dolerius. Nuo birželio macos x bus standartiškai įdiegiama i visus naujus apple kompiuterius. macos x pagrinda sudaro apple laisvai platinama operacinė sistema darwin , o ši savo ruožtu yra kilusi iš unix atmainos bsd. macos x pasižymės geresniu lygiagrečiu procesų valdymu ir galės efektyviai dirbti daugiaprocesorinėse sistemose. Prieš ketvertą mėnesių išėjusi macos x bandomoji versija susilaukė didžiulio susidomėjimo ir gerų vertinimų.

  • Informatika Referatai
  • 2010 m.
  • 7 puslapiai (1440 žodžių)
  • Universitetas
  • Informatikos referatai
  • Microsoft Word 12 KB
  • Daugiaprocesorinės kompiuterinės sistemos, parametrai ir techninė įranga
    10 - 3 balsai (-ų)
Daugiaprocesorinės kompiuterinės sistemos, parametrai ir techninė įranga. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/daugiaprocesorines-kompiuterines-sistemos-parametrai-ir-technine-iranga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:34