Dauginimasis ir vystimasis


Biologijos konspektas.

Lytinis ir nelytinis dauginimasis Reikalinga žinoti. Metų laikotarpis , kurio metereologinės sąlygos palankios augalams augti ir vystytis. Vegetatyviniai organai –. Hermafroditas - individas. Chromosomų skaičius nekinta. Lytinėms ląstelėms. Lytinio ir nelytinio dauginimosi skirtumai. Lytinis dauginimasis. Organizmų dauginimosi formos ir jų priklausomybė nuo gyvenamosios aplinkos. Lytinis ir nelytinis dauginimasis. Šaknų atžalomis. Augalų lytinis dauginimasis Gaubtasėkliai. Tipiškas žiedas yra sudarytas iš žiedkočio , žiedsosčio , taurėlapių , vainiklapių , kuokelių ir piestelės. Žiedo dalių funkcijos. Piesteliniai žiedai. Kuokeliniai žiedai. Kryžminis apdulkinimas. Vėjo apdulkinami augalai. Dvigubas augalų apvaisinimas. Gametų susiliejimas. Iš sėklapradžio išsivysto sėkla , o mezginė virsta vaisiumi. Sėklos ir vaisiaus susidarymas. Sėklų dygimo priklausomybė nuo aplinkos sąlygų. Vaisių ir sėklų plitimas. Išorinis apvaisinimas. Vidinis apvaisinimas. Ankstyvosios vystimosi stadijos. Zigota , morulė , blastulė , gastrulė. Embrioninis periodas. Poembrioninis vystymasis. Tiesioginis vystymasis. Netiesioginis vystymasis. Žmogaus dauginimasis. Pirminiai lytiniai požymiai. Išoriniai lytiniai organai. Moterų išoriniai lytiniai organai. Vyrų vidiniai lytiniai organai. Moterų vidiniai lytiniai organai. Lytinių ląstelių gametų. Apvaisinta kiaušialąstė — zigota. Gemalo stadiją. Vaisiaus stadiją. Placentos reikšmė. Iš motinos kraujo į vaisiaus kraują tiekiamas O2 , maisto medžiagos ir apsauginės imuninės medžiagos. Iš vaisiaus kraujo į motinos kraują pereina medžiagų apykaitos liekanos — CO2 šlapalas. Placenta išskiria hormoną , kuris neleidžia atsiskirti gimdos gleivinei , stabdo menstruacijų atsiradimą ir leidžia vaisiui išlikti gimdoje visą nėštumą. Tabako , alkoholio ir narkotinių medžiagų , medikamentų bei stresų poveikis žmogaus gemalo vystimuisi.


Klonavimas – dirbtinas neseniai išrastas vegetatyvinis dauginimosi būdas, kai iš vienos motininės ląstelės ją padauginus išauginami visiškai identiški palikuonys.

Hermafroditas - individas, gaminantis mot. it vyr. lytines ląsteles arba turintis ir vyr. ir mot. lytinius organus.

Ontogenezė – gemalo vystymasis iš apvaisinto kiaušinėlio.

Netipiškas lytinis dauginimasis partenogenezė – tai gemalo vystymasis iš neapvaisintos kiaušialąstės. Šitaip dauginasi kai kurie nariuotakojai, bičių tranai, vapsvos.

Gaubtasėkliai augalai — labiausiai klestinti augalų grupė. Taip yra todėl, kad jų lytinio dauginimosi organai gerai prisitaikę prie sausumos sąlygų. Žiedas, gaubtasėklių dauginimosi organas, vystosi iš žiedinio pumpuro. Jame susidaro sporos, lytinio dauginimosi ląstelės (gametos), formuojasi sėklos ir vaisiai. Tipiškas žiedas yra sudarytas iš žiedkočio, žiedsosčio, taurėlapių, vainiklapių, kuokelių ir piestelės.

Taurėlapiai, žalios spalvos, lapelių pavidalo dalys, apsaugo pumpure esantį žiedą.

Vainiklapiai — dideli ir spalvingi dariniai, viliojantys vabzdžius. Žiedai, apdulkinami vėjo, vainiklapių neturi.

Kuokeliai — tai vyriškoji žiedo dalis, joje vystosi žiedadulkės. Sudaryti iš dulkinių ir kotelių.

Piestelė — moteriškoji žiedo dalis, esanti jo centre, kurioje vystosi sėklapradžiai.

Piestelę sudaro 3 dalys: purka (viršutinė dalis), liemenėlis (vidurinė dalis) ir mezginė (apatinė, paplatėjusi dalis).

Ne visi žiedai turi vainiklapius, taurėlapius, kuokelius ir piesteles. Daugumos augalų žiedai turi ir kuokelius, ir piesteles. Tokie vadinami dvilyčiais. Kai kurių augalų žiedai turi tik piesteles (piesteliniai žiedai) arba tik kuokelius (kuokeliniai žiedai). Piesteliniai ir kuokeliniai žiedai, augantys ant vieno augalo, vadinami vienanamiais (agurkai, kukurūzai), o ant skirtingų augalų augantieji — dvinamiais (kanapės, gluosnio).

Kad užsimegztų vaisius ir susidarytų sėklos, augalas pirmiausia turi apsidulkinti, o tada apsivaisinti. Apvaisinimas — tai dviejų lytinių ląstelių — gametų susiliejimas. Piestelės purka išskiria lipnų ir saldų skystį, todėl ant jos patekusios žiedadulkės sudygsta. Tuomet žiedadulkės vegetatyvinė ląstelė ištįsta ir virsta dulkiadaigiu, kuris per piestelės liemenėlį skverbiasi į mezginėje esantį sėklapradį. Iš žiedadulkės generatyvinės ląstelės susidarę 2 spermiai slenka dulkiadaigiu žemyn. Kai dulkiadaigis pasiekia sėklapradį, prasiskverbia pro mikropilę (siaurą kanalėlį, vedantį į gemalinį maišelį), jo viršūnėlė ištirpsta ir 2 spermiai patenka į gemalinį maišelį. Vienas spermis (n) apvaisina kiaušialąstę ir susidaro zigota (2n), antrasis spermis (/j) susijungia su dviem poliniais branduoliais ir susidaro triploidinis endospermo branduolys (3n). Susiformavus zigotai žiedas nuvysta.

Iš sėklapradžio išsivysto sėkla, o mezginė virsta vaisiumi

Sėkla — žiedinių augalų dauginimosi organas, kuris išsivysto iš sėklapradžio. Vaisius - tai subrendusi mezginė, kurioje būna sėklų. Jei piestelės mezginėje yra vienas sėklapradis, tuomet vaisiųje susidaro tik viena sėkla, o jei sėklapradžių daug - ir sėklų vaisiuje susidaro daug. Sėklą sudaro sėklos luobelė arba apyvaisis, sporofito gemalas ir maisto medžiagos.

Sėklos luobelė susidaro iš sėklapradžio dangalų.

Iš mezginės sienelių ir pagalbinių žiedo dalių, kurios sustorėja, išsivysto vaisius. Jeigu žiede yra viena mezginė – paprastasis (kaulavaisis, uoga, ankštis), o jeigu kelios — sutelktinis (avietė, braškė) ar sudėtinis (ananasas).

Sėkla — tai iš sėklapradžio susiformavęs organas, turintis sporofito gemalą ir atsarginių maisto medžiagų, reikalingų besivystančiam gemalui. Dygimas - tai laikotarpis, kai sėklos naudoja sukauptas maisto atsargas ir greitai formuojasi naujas augalas. Sėkloms dygti reikia daug energijos. Jos dygsta labai sparčiai, kad kiti daigai augdami neužstotų šviesos arba neužimtų jos erdvės. Dygstančiose sėklose vyksta labai intensyvus kvėpavimas, nes skaidomos atsarginės maisto medžiagos (dažniausiai krakmolas, baltymai, riebalai), sukauptos sėklaskiltėse (dviskilčių augalų) ar endosperme (vienaskilčių). Sėklos nedygsta tol, kol nepraeina jų ramybės laikotarpis. Joms dygti būdina drėgmė, optimali temperatūra, deguonis. Šviesa dygimui nereikalinga, ji svarbi tik pasirodžius daigui, kuris stiebiasi link šviesos šaltinio ir pradeda vykdyti fotosintezę.

  • Biologija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (3022 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 2786 KB
  • Dauginimasis ir vystimasis
    10 - 6 balsai (-ų)
Dauginimasis ir vystimasis. (2016 m. Birželio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/dauginimasis-ir-vystimasis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:27