Daukšos "Postilės" retorinė analizė


Lietuvių analizė.

Užduotis. . DAUKŠOS „ Postilės “ prakalbos retorinė analizė.


Kalba – tai ne tik bendravimo priemonė,kuri padeda informacijai pasklisti iš lūpų į lūpas, bet ir bendrumo, broliškos meilės bei santaikos sergėtoja. Tik ką daryti, kuomet žmonės nesupranta, jog kalba yra visa ko pagrindas? Juk tauta gyva tol, kol ją jungia bendra kaba. Kaip tik tai „Postilės“ Prakalboje įrodinėja vienas didžiausių kovotojų dėl gimtosios kalbos puoselėjimo – M.Daukša.

Kas gali būti kilniau už norą,siekį padėti žmonijai, padėti savo tautai. Juk visuomet tik vienam žmogui yra lemta tapti kažkieno išradėju, pradininku, tik svarbu mokėti pasidalinti su kitais žmonėmis tuo, ką sielos ir proto pastangomis atradai,nes kitaip pasaulis bus pasmerktas vegetuoti. M.Daukša- kaip dvasininkas jaučia pareigą, atsakomybę ugdyti šviesesnį žmogų,kuris kaip teigė pats rašytojas turi suprasti,jog tauta yra turtinga ne tuo,ką mes galime pamatyti akimis, bet vienybe, noru puoselėti ir saugoti savo kalbą. Adresanto ir adresato santykis „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ glaudus,nes pasakotojas yra tos pačios tautos atstovas,kuris pasirengęs guldyti galvą už savo tautą,kad tik ji suprastų,kokia garbė yra kalbėti savo gimtąja kalba. Juk kalba – protėvių palikimas ir tautų skiriamasis ženklas.

  • Lietuvių kalba Analizės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 3 puslapiai (1136 žodžiai)
  • Lietuvių analizės
  • Microsoft Word 15 KB
  • Daukšos "Postilės" retorinė analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
Daukšos "Postilės" retorinė analizė. (2016 m. Balandžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/dauksos-postiles-retorine-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:22