Dažnio reguliavimas elektros energetikos sistemoje


Elektrotechnikos savarankiškas darbas. Įvadas. Dažnis. Dažnio reguliavimo kokybė. Nesisteminiai dažniai. Dažnio keitiklio sandara. Kaip vyksta ir kodėl reikalingas elektros perdavimo sistemų snchronizavimas. Dažnio nuokrypių įtaka Lietuvos energetikos sistemos veiklai ir jų reguliavimo racionalios priemonės. Dažnio reguliavimo būtinybė. Dažnio stabilumo palaikymas vartotojams. Reguliatorių dažnio korekcija. Lietuvos ES galimybės. BALTIJOS galimybės. Energetinė logistika ir jos perspektyvos Lietuvoje. Išvados. Naudota literatūra.


Pirminiams reguliatoriams kodeksas jau numatė UCTE tikslumo reikalavimus ir ,,natūralų” santykį su ADGR, tai yra ADGR turi suveikti vėliau nei PR (Rusijos koncepcijos projekte siuloma priešinga nuostata). Reguliavimo rezervui išplėsti tikslinga įrengti keturis papildomus agregatus HAE. Taip pat reikėtų įdiegti kelis šimtus aukštesnio tikslumo galios matuoklių (skaitiklių) tinklų sąsajoms ir rinkos dalyviams su rodmenų perdavimo kanalais iki antrinio reguliatoriaus.

Sprendžiant uždavinį Informacijos apie esamus ir būsimus dažnio ir galios reguliavimo šaltinius (reguliavimo rezervus) surinkimas, analizė ir apibendrinimas daugiausia dėmesio skirta esamiems Lietuvos generavimo šaltiniams analizuoti. Darbo metu buvo sudarytas elektrinių sąrašas, aprašytos jų galios bei pagrindinės techninės charakteristikos, kurios turi didžiausią įtaką dažnio ir galios reguliavimo procesams, ir pirmiausia tai agregato paleidimo trukmė (iš „šaltos“ būsenos), statiškumo koeficiento diapazonas bei jo keitimo žingsnis, reguliatorių nejautrumo zona ir jų neveikimo zonos keitimo žingsnis.

Vadovaujantis generavimo šaltinių techninėmis charakteristikomis, nustatytas jų atitikimas reikalavimams, taikomiems KET generatoriams. Atlikus išsamią analizę nustatytos pagrindinės problemos, kurios susijusios su pirminių reguliatorių nepakankamumu – per didelėmis nejautrumo zonomis (Kauno termofikacinė elektrinė, Vilniaus termofikacinė elektrinė-3, Lietuvos elektrinės 2-asis ir 7-asis blokai), kurias reikėtų šalinti artimiausiu metu, kad neliktų kliūčių Lietuvos EES generatoriams dirbti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais.

Sprendžiant uždavinį Dažnio ir galios reguliavimo šaltinių techninių bei ekonominių charakteristikų tyrimas, įvertinant Lietuvos EES ypatumus, daugiausia dėmesio buvo skiriama Lietuvosagregatų dinaminiam manevringumui ir ekonominėms charakteristikoms nustatyti. Pagal ENTSO-E (angl. European Network of Transmission System Operators for Electricity) reikalavimus pirminės dažnio reguliavimo sistemos privalo turėti reikiamas dinamines charakteristikas. Agregato galia turi keistis atsiradus nustatytam kontroliuojamo signalo nuokrypiui. 50 % reikalaujamo galios prieaugio turi būti pasiekta per 5 s, kiti 50 % – per 25 s. Pereinamojo proceso trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 30 s. Tyrimo metu nustatyta, kad Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinių dinaminės charakteristikos atitinka ENTSO-E reikalavimus. Kitų elektrinių dinaminių charakteristikų tyrimas bus tęsiamas 2013 m. Agregatų dinaminių charakteristikų tyrimas padės nustatyti turimų pirminio, antrinio reguliavimo ir antrinio avarinio bei tretinio rezervų dydžius.

Ateityje Lietuvos elektrinių sėkmingą dalyvavimą dažnio ir galios reguliavimo procesuose lems ne tik tinkamos techninės charakteristikos, bet ir svarūs ekonominiai rodikliai. Sprendžiant dažnio automatinio reguliavimo uždavinį bus panaudoti ir šiluminių elektrinių valdomi energetiniai blokai. Kadangi iki šiol pagrindinis dažnio reguliavimo krūvis atitekdavo Rusijos EES, dažnio reguliavimo kaštų įvertinimo klausimai Lietuvos EES nebuvo nagrinėjami. Norint į dažnio reguliavimą įtraukti šiluminių elektrinių valdomus energetinius blokus, reikia įvertinti jų reguliavimo kaštus.

1) Kaip kinta energetinio bloko naudingumo koeficientas (n. k.) , atsižvelgus į du pagrindinius energetinio bloko reguliavimo režimo parametrus: bloko galios kitimo amplitudę ir periodą, atsirandančius dėl elektros sistemos automatinio dažnio reguliavimo įrenginių darbo?

3) Koks turėtų būti įkainis už elektros sistemos dažnio reguliavimą, atsižvelgus į pirmesnius du klausimus ir į ekonominius nuostolius, jei toks reguliavimas nebūtų vykdomas Lietuvoje?

Dažnio reguliavimas elektros energetikos sistemoje. (2014 m. Vasario 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/daznio-reguliavimas-elektros-energetikos-sistemoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:40