Debesies straublys virš Tirkšlių
Neįprasti gamtos reiškiniai "Debesies straublys virš Tirkšlių". Šeši kilometrai nuo Mažeikių esančią Tirkšlių gyvenvietę šių metų balandžio mėn. 6 dieną (1998 04 06) pirmadienį, po pietų nuniokojo viesulas. Viesulai labai pavojingi gamtos reiškiniai. Viesulai atsiranda labai netikėtai ir greitai. Viesulo ertmėje oras yra tiek praretėjęs, kad, jam praėjus, iš butelių išlekia kamščiai, apipešiotos lieka vištos, o kartais sprogsta ir pastatai. Vėjo greitis viesule yra toks didelis, kad atrodytų, pasiekia fantastiškas ribas. Vienas galingiausių pastarojo šimtmečio viesulų mūsų kraštuose praūžė virš Širvintų miestelio 1981 metų gegužės 29 dieną. Naudota literatūra.
Šeši kilometrai nuo mažeikių esančią tirkšlių gyvenvietę šių metų balan-džio mėn. dieną (1998 04 06) pirmadienį, po pietų nuniokojo viesulas. Tirkšliškiai išvydo ko nematę. Per keliolika sekundžių žmonės liko be pasto-gių. Mažeikiečiai apie įvykius tirkšliuose negalėjo patikėti. Galvota, kad žmonių kalbos šiek tiek sutirštintos.
Viesulai- labai pavojingi gamtos reiškiniai. Jų kilmė dar nežinoma, ne visai aišku, ir kaip jie susiformuoja. Dažniausiai viesulai susidaro iš audros debe-sų. Kartais jie primena kyšantį iš debesies piltuvą, o kartais esti panašūs į ran-kovę arba milžinišką dramblio straublį. Tokiam straubliui dar nepasiekus že-mės paviršiaus nuo jos pakyla dulkių, smėlio ar vandens stulpas. Iš šono atro-do, kad pati žemė tiesia debesiui savo ranką. Dažniausiai straublys esti pilkš-vos spalvos, bet pasitaiko ir juodų kaip degutas. Kai abi pusės susijungia į milžinišką, siaubingu greičiu besisukantį stulpą, reginys pasidaro niūrus ir bauginantis, pritrenkiantis. Prieš tokį straublį neatsilaiko niekas- nei gyvuliai, nei žmonės, nei vanduo, nei žemė, nei technika.
Jų susidarymą lemia daugelis veiksnių, bet svarbiausias- tai šilto ir šalto oro grumtynės. Atmosferoje pasi-taiko atvejų, kai apačioje esantį šiltą orą iš viršaus ušgriūna šaltas, kur kas sunkesnis oras. Ši dvikova retai baigiasi taikiai. Dažniausiai šaltas oras taip audringai veržiasi į šilto oro masę, kad ties jų susidurimo riba oras susi-sluoksniuoja kaip pyragas: pačioje apačioje būna šiltas oras, ant jo gula šalto oro sluoksnis, dar aukščiau vėl šiltas oras, o ant jo- šaltas. Sunkesnis šal-tas oras taip prispaudžia apačioje esantį šiltą orą, jog šis šoksta aukštyn, kaip iššoksta teniso kamuoliukas, panardintas į vandenį. Dėl žemės nukreipiančio-sios jėgos kylantis oro srautas įgauna sukamąjį judesį.
2010 m.
5.00
Microsoft Word 
8 KB
8 KB
3 puslapiai
Panašūs referatai