Debitoriniai įsiskolinimai


Debitorinis įsiskolinimas. Debitoriniai įsiskolinimai tai. Debitorinis įsiskolinimas tai. Debitorinių skolų apskaita. Debitoriniu skolu nurasymas. Debitorinių skolų samprata. Debitoriniai isiskolinimai gautinos sumos. Gautinos sumos ab pieno zvaigzdes. Debitorinio įsiskolinimo sąvoka. Debitorinio įsiskolinimo nurašymo aktas.

Ekonomikos kursinis darbas. Debitorinių įsiskolinimų samprata. Debitoriniai įsiskolinimai. Abejotinos skolos ir kitos gautinos sumos. Debitorinių įsiskolinimų rūšys ir apskaita. Išlaidų apskaita ir atskaitomybė. Kasinės ir faktinės išlaidos ir jų apskaita. Debitorinių įsiskolinimų sistemos sukūrimas. Vadybos sistema. Tipinės sutarties parengimas. Informacijos apie klientus kaupimas. Pardavimo periodo optimizavimas. Limitų nustatymas. Gautinų sumų ir įsipareigojimų inventorizacija. Vidaus kontrolė. Kontrolės procedūrų rodikliai ir turinys. Ką reiktų žinoti apie savo klientą. Klientų mokumo įvertinimas. Mokumas. Stabilumas. Patikimumas. Kiti faktoriai. Kaip išvengti debitorinių skolų. Skolų prevencija. Tinkamai įforminkime santykius. Efektyviausia - delspinigiai. Subtilus įsikišimas. Kraštutiniu atveju - teismas. Skolų administravimo biuras.


Šiame kursiniame darbe taip pat siekiama detaliai išnagrinėti debitorinių skolų rūšis ir detaliau išnagrinėti jų apskaitą.

Tam, kad pasiekti šio kursinio darbo tikslą, buvo suformuluoti pagrindiniai šio darbo uždaviniai:

Pagal savo pobūdį skolos finansinėje apskaitoje skirstomos į prekybos, finansinės, kitas skolas, pagal apmokėjimo laiką – į trumpalaikes ir ilgalaikes (gautinas po vienerių metų).

Biudžetinėje įstaigoje biudžeto išlaidų apskaita vykdoma dviem kryptimis, t.y. vykdoma kasinių ir faktinių išlaidų apskaita. Kasinėmis išlaidomis laikomos visos pervestos iš banko sąskaitos ir iš sąskaitos paimtos grynaisiais pinigų sumos. Taigi, kasinės biudžeto lėšų išlaidos yra piniginių lėšų išlaidos (mokėjimai ir išmokėjimai) iš biudžetinių lėšų sąskaitos banke (K 100). Tuo tarpu faktinėmis vadinamos išlaidos, patirtos vykdant išlaidų sąmatas ir įformintos atitinkamais dokumentais (nepriklausomai nuo pinigų sumokėjimo momento), tame skaičiuje: apskaičiuotas atlyginimas darbuotojams pagal žiniaraščius, apskaičiuotas pagal darbų tarifus socialinio draudimo įmokos, atlikti darbai pagal darbų priėmimo aktus, apskaičiuotos pagal avansines apyskaitas komandiruočių išlaidos, paslaugų pirkimo išlaidos pagal tiekėjų sąskaitas.

Faktinės išlaidos per metus kaupiamos „Išlaidų iš biudžeto“ sąskaitos debete (D200). Sukauptų faktinių išlaidų suma (visa arba atitinkama dalis) metų pabaigoje uždaroma finansavimo šaltinių sąskaita.

Biudžeto sandoros įstatymas nustato, kad asignavimų sumos išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, yra maksimalios ir jų ekonomija gali būti naudojama išlaidoms finansuoti. Be to, suderinus su finansų ministerija arba savivaldybės taryba, gali būti keičiamos bendros asignavimų sumos programai vykdyti ketvirtinis paskirstymas, taip pat pagal atitinkamus ekonominės klasifikacijos straipsnius gauti ir metų pabaigoje nepanaudoti asignavimai perskirstyti pagal kitus ekonominės klasifikacijos straipsnius, o prireikus, - ir kitoms valstybės funkcijoms bei programoms, tačiau neviršijant kiekvienai iš jų patvirtintos sąmatos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima pasakyti, kad išlaidų apskaita biudžetinėje įstaigoje yra sudėtingiausia ir darbo imliausia apskaitos dalis dėl kelių priežasčių:

Būtina griežtai atskirti išlaidas, kurios nenumatytos biudžeto išlaidų sąmatose ir negali būti apmokėtos iš biudžeto lėšų. Pavyzdžiui; turto įsigijimo iš paskolų išlaidos, išlaidos iš nuompinigių kompensacijos ir t.t. negali būti apskaitytos 200 sąskaitos debete.

Būtina sugrupuoti kasines ir faktines biudžeto išlaidas pagal įstaigos vykdomas funkcijas ir programas.

Būtina grupuoti išlaidas pagal atskirus ekonominės klasifikacijos straipsnius, pirmiausia į paprastąsias ir nepaprastąsias išlaidas, pavyzdžiui: atlikus ilgalaikio turto remontą, jo išlaidomis didinti ilgalaikio turto vertę, ar ne, kompiuterių remonto išlaidas priskirti prie kitų išlaidų ir t.t.

Apskaitą reikia organizuoti taip, kad būtų galima laiku teikti patikimą informaciją įstaigos vadovui ir kitiems atsakingiems asmenims apie atitinkamo laikotarpio išlaidų sumų atitikimą sąmatose nustatytiems dydžiams, neleisti sąmatos viršijimo arba laiku pagal galimybes ją koreguoti.

Pastaraisiais metais daugelis didesnių nacionalinių ir užsienio kapitalo įmonių vidaus kontrolei užtikrinti pradėjo kurti debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo vadybos sistemas, kuriose vidaus auditas užima svarbią vietą. Tokių sistemų taikymas daugelį ginčytinų klausimų leidžia išspręsti neteismine tvarka, gerinti pinigų srautų vadybą. Tokioms sistemoms tinkamai veikiant, galima išvengti skaudžios „neišieškoto įsiskolinimo“ (abejotinų skolų) problemos.

Pardavimų (marketingo) skyrius, siekdamas išvengti uždelstų debitorinių įsiskolinimų, sudaro klientų bylą, kiekvienam partneriui išaiškina įmonės kainų politiką, apmokėjimo laiku naudą, nustato atsiskaitymų formas ir klientų kreditavimo tvarką. Kai pardavimo (tiekimo) sutartyse numatomas paskesnis atsiskaitymas, pardavimų (marketingo) skyrius sąlygas turi suderinti su visais šiame procese dalyvaujančiais skyriais,  priimti sprendimus dėl tam tikrų garantijų, kurios užtikrintų apmokėjimo gavimą: turto įkeitimas, vekseliai, banko ar draudimo garantijos ir kiti įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo būdai.

Debitoriniai įsiskolinimai. (2011 m. Balandžio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/debitoriniai-isiskolinimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 09:00