Dėdės ir dėdienės analizė


Lietuvių analizė. Dėdės ir dėdienės analizė.


Juozas Tumas Vaižgantas mums pasakoja apie baudžiavos laikus ir pristato to meto dėdę. Aprašomo meto dėdės samprata skiriasi nuo Vaižganto laikų. „Dėdė – tai ta pati tyli žemė: vaiso nesididžiuodama, nesigirdama.“ Būtent toks dėdė yra aprašomas Mykoliukas. Aprašydamas herojų autorius skaitytojams pristato, koks Mykoliukas yra reikalingas dvarui ir savo broliui, bet kaip jo ir jo darbo niekas nevertina ir niekas niekada nesistengia jam padėti. Taip pat autorius skaitytojui atskleidžia Mykoliuko santykį su išoriniu pasauliu ir pristato Mykoliuką skaitytojams kaip romantinį personažą, supriešindamas jį su aplinka.

Ištraukoje daug kartų minimas tas pats kreipimasis į Mykoliuką: „Mykoliuk, šen, Mykoliuk, ten.“ Šis kartojimas parodo, kad Mykoliuką visi varinėja, jam paveda daug darbų. Dvare herojus dirbo dvigubai ar net trigubai daugiau, nei jam buvo skirta. Namuose jis taip pat dirbo daug. Laisvomis dienomis, kai Mykoliukui nereikėdavo į dvarą, brolis jį varydavo į laukus, brolio žmona tik įėjus jam į pirkią ant rankų užkraudavo vaikus.

Dėdės ir dėdienės analizė. (2015 m. Kovo 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/dedes-ir-dedienes-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:51