Dėdės ir diedėnės


Dedes ir dedienes kompozicija. Mykoliuko buitis.

Lietuvių referatas. Kas tie „dėdės"? Siužetas ir kompozicija. Mykoliuk, šen, mykoliuk, ten. Dainuojanti siela. Šiukštų dėdė. Visi mes mykoliukai. Severiutė — senojo kaimo mergaitė. Meilės paslaptys. Severja. Rapolas geišė — dvaro tijūnas. Protingas beraštis. Kaimo žmogus ir jo buitis.


Apysaka „Dėdės ir dėdienės" vienas pačių geriausių Vaižganto kūrinių. Rašytojo sumanymas buvo parodyti sodžiaus žmo¬gaus širdies švelnumą, būdo gerumą ir nelaimingą jo dalią. Tačiau kūrinio prasmė išėjo gerokai platesnė: tai pasakoji¬mas apie žmones, kurie dėl nepalankių sąlygų negali atskleisti geriausių savo ypatybių, nors juose glūdi didelis žmo¬niškumas, taurus dvasingumas.

Kas tie „dėdės"? Apysakoje pavaizduoti „dėdės" ir „dėdienės" tai ne vien giminystės, bet ir socialinius santykius rodančios sąvokos (viengungiai broliai ar seserys, likę prie ūkį paveldėjusio brolio). Galėtume „dėdes" pri¬skirti ir prie savotiško tarpinio sluoksnio tarp šeimos nario bei samdinio. Tačiau samdinys gaudavo atlyginimą, o „dėdės" paprastai dirbdavo savo brolių ūkiuose veltui, tik už išlaikymą. „Dėdės" atsirado baudžiavos sąlygo¬mis, bet kurį laiką, kaip patriarchalinių santykių liekana, neišnyko ir įsiga¬lėjus kapitalizmui.

Dėdės ir diedėnės. (2013 m. Gegužės 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/dedes-ir-diedenes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:36