Defliacijos priežastys, jos pasekmės ir vertinimas Japonijoje bei Lietuvoje


Ekonomikos projektas.

Įvadas. Teorinė dalis. Defliacijos samprata ir jos matavimas. Priežastys. Pasekmės. Praktinė dalis. Defliacija Japonijoje. Defliacija Lietuvoje. Išvados. Šaltiniai.


Darbo aktualumas: infliacija - viena aktualiausių šių dienų makroekonominių problemų ir taip pat vienas sudėtingiausių ekonominių reiškinių. Turbūt nerasime nė vienos valstybės visame pasaulyje, kuri niekada nebūtų susidūrusi su infliacijos ar apskritai kainų stabilumo problema. Pastaruoju metu dėmesio centre yra Japonija, kuri su neigiama infliacija (arba kitaip defliacija) kovoja jau antrąjį dešimtmetį. Taip pat šis reiškinys pastebimas ir Europos Sąjungoje, o tiksliau, net ir mūsų valstybėje. I. Fisheris savo 1933 m. darbe „Didžiųjų depresijų skolos – defliacijos teorija“ teigė, kad pagrindinis veiksnys, ekonomikos nuosmukius paverčiantis didelėmis depresijomis (jis prisiminė ir ankstesnius didelius nuosmukius 1837 ir 1873 m.), yra per didelės skolos ir defliacija.

Darbo tikslas: išanalizuoti defliacijos priežastis, jos pasekmes bei padarinius teoriniu aspektu. Atlikti Japonijos ir Lietuvos infliacijos tempo analizę bei pateikti prognozę ateinantiems metams.

Darbo uždaviniai: išsiaiškinti, kad yra defliacija, jos priežastys, kaip ji skaičiuojama, kokius padarinius sukelia. Išanalizuoti defliaciją, jos svyravimo priežastis Japonijoje bei Lietuvoje. Taip pat išsiaiškinti kokius padarinius defliacija sukėlė šiose valstybėse.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, duomenų rinkimas, sisteminimas ir apibendrinimas, struktūriškas skaičių išnagrinėjimas, dinaminės analizės atlikimas.

Tam, kad suprastumėm vieną ar kitą ekonominį reiškinį, yra būtina išsiaiškinti jo sampratą bei kaip jis yra išmatuojamas. Pati defliacijos sąvoka yra išgirstama vis dažniau ir dažniau. Mokslinėje ekonominėje literatūroje ji yra apibrėžiama trumpai ir aiškiai. Politinis bei visuomenės veikėjas Remigijus Čiegis knygoje „Makroekonomika“ (2012m. ) defliaciją apibrėžia kaip prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio mažėjimą, kai piniginio vieneto perkamoji galia didėja. Taigi defliacija (arba kitaip – neigiama infliacija) atspindi bendrojo visų prekių ir paslaugų kainų lygio ūkyje smukimą.  Vyriausiasis ekonomistas iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) O. Blanchard vadovėlyje „Makroekonomika“ (2007m.) teigia, jog remiantis supratimu, kad defliacija yra prekių vidutinių kainų mažėjimas per tam tikrą laikotarpį, galima padaryti išvadą, jog jei infliacija yra blogis, tai defliacija turėtų būti gėris, tačiau tai nėra tiesa. Yra įrodyta, kad defliacija (priešingai nei maža infliacija) yra itin pavojinga.

  • Ekonomika Projektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2043 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos projektai
  • Microsoft Word 97 KB
  • Defliacijos priežastys, jos pasekmės ir vertinimas Japonijoje bei Lietuvoje
    10 - 9 balsai (-ų)
Defliacijos priežastys, jos pasekmės ir vertinimas Japonijoje bei Lietuvoje. (2016 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/defliacijos-priezastys-jos-pasekmes-ir-vertinimas-japonijoje-bei-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 23:56