Degalų ekslpoatacinės savybės


Chemijos referatas. Įvadas. Degalų teorinė samprata. Degalų eksploatacinių savybių analizė. Benzino eksploatacinės savybės. Dyzelino eksploatacinės savybės. Suskystintos naftos dujos. Išvados. Literatūra. Priedai.


Mokslinės literatūros, kuri taikyta darbe analizuojant degalų (benzino, dyzelino, suskystintų naftos dujų) eksploatacines savybes, analizė.

Automobilių varikliams naudojami skysti ir dujiniai degalai. Priklausomai nuo gamybai naudojamų žaliavų, skystieji degalai gali būti naftinės kilmės ir sintetiniai. Šiuo metu dažniausiai naudojami skysti degalai, pagaminti iš naftos. Jų pagrindą sudaro cheminiai elementai: anglis C ir vandenilis H. Anglies yra 85-87%, o vandenilio- 13-15%. Degaluose taip pat yra nedidelis kiekis deguonies O ir sieros S. Degaluose šie elementai yra cheminių junginių sudėtyje, kurių pagrindiniai yra angliavandeniliai (Giedra, Kirka, Slavinskas 2006).

Degalų kokybė apibūdinama fizikinėmis, ekologinėmis ir eksploatacinėmis savybėmis (Jučas, 1992). Degalų eksploatacinės savybės analizuojamos kitoje darbo dalyje.

DEGALŲ EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ ANALIZĖ

Degalų tekumas apibūdina degalų galimybę tekėti variklio maitinimo sistemos vamzdeliais ir agregatais. Visų pirma tekumas priklauso nuo degalų klampinių ir filtravimosi savybių. Be to, dyzelinių degalų tiekimą gali sutrikdyti didelio slėgio linijos detalių išdilimas ir korozija, o benzino – per didelis garingumas, nes tiekimo vamzdeliuose gali susidaryti garų kamščių. Degalų tekumas vertinamas tokiais rodikliais: klampa, drustimosi temperatūra, filtravimosi ribine temperatūra, stingimo temperatūra, mechaninių priemaišų kiekiu ir filtravimosi koeficientu.

Degalų klampa – rodiklis skysčio vidaus trinčiai įvertinti. Tai skysčio vidaus trinties koeficientas. Klampa būna dinaminė, kinematinė ir sąlyginė.

Skystus degalus sudeginti galima tik prieš tai juos išgarinus. Kuo degalai lengviau garuoja, tuo geriau jie susimaišo su oru ir iki galo sudega . Degalų garingumas įvertinamas frakcine sudėtimi ir sočiųjių garų slėgiu. Frakcinė sudėtis parodo, kokioje temperatūroje kiek degalų išgaruoja. Sočiųjių garų slėgis – rodiklis garų kamščių susidarymo galimybei tiekimo vamzdeliuose ir variklio paleidimo lengvumui vertinti.

Degalų savybė nesikeisti laikymo ir naudojimo metu vadinama degalų stabilumu. Laikomi naftos produktai palengva oksiduojasi. Juose atsiranda organinių rūgščių, ardančių metalinius paviršius ir dervų, užteršiančių variklio detales lakais ir nuodegomis (Jučas, 1992).

Šioje dalyje bus analizuojamos Lietuvoje daugiausia naudojamų degalų rūšių: benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų eksploatacinės savybės.

Viena svarbiausių benzino savybių – jo atsparumas detonacijai. Jį rodo benzino oktaninis skaičius. Vykstant normaliam benzino ir oro mišinio degimui liepsna degimo kameroje plinta vidutiniškai 25-35 m/s greičiu. Prasidėjus degimui, slėgis ir temperatūra degimo kameroje staigiai didėja; plintantis liepsnos frontas spaudžia dar nesudegusį mišinį. Jei atskirose vietose mišinio temperatūra viršija jo savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą, joje susidaro užsiliepsnojimo židiniai, inicijuojantys labai greitą likusio degiojo mišinio sudegimą. Šis degimas sukelia smūginę bangą, kuri sklinda degimo kameroje ir daug kartų atsispindi nuo jos sieneliųm sukeldama cilindro sienelių ir stūmoklių virpesiusm kurie iš išorės girdimi kaip aštrūs metaliniai bildesiai. Toks mišinio degimas, kai jo greitis daug kartų viršija normalųjį, vadinamas detonacija.

  • Chemija Referatai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (2647 žodžiai)
  • Kolegija
  • Chemijos referatai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Degalų ekslpoatacinės savybės
    10 - 2 balsai (-ų)
Degalų ekslpoatacinės savybės. (2015 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/degalu-ekslpoatacines-savybes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:20