Dėkingumas


Filosofijos rašinys. Už ką aš dėkingas senovės žmonėms. Pabaigai keletas žodžių apie tą pasaulį, į kurį aš ieškojau kelių, į kurį galbūt suradau naują kelią,- apie senovės pasaulį. Mano skonis, kuris galėtų būti pavadintas pakantaus skonio priešingybe, ir čia man anaiptol neleidžia viskam sakyti taip: jis apskritai nenoriai sako taip, mieliau - ne, o mieliausiai visai nieko. graikams aš visai nesu dėkingas už panašius stiprius įspūdžius; ir - pasakykime tiesiai - jie mums n e g a l i būti tuo, kas mums yra romėnai.


Už ką aš dėkingas senovės žmonėms Toks mano požiūris į ištisas kultūras, toks požiūris į knygas,- taip pat į vietas bei landšaftus. Iš esmės labai nedaug antikinių knygų įėjo į mano gyvenimą; tarp jų nėra pačių garsiausių. Mano stiliaus, epigramos kaip stiliaus jausmas pabudo beveik iškart, susilietus su saliustijumi. Aš neužmiršau savo gerbiamo mokytojo corrsseno nustebimo, kai savo blogiausiam lotynistui jis turėjo parašyti geriausią pažymį,- o aš iškart buvau tam pasirengęs. Glaustumas, griežtumas, turtingumas, piktas abejingumas gražiam žodžiui ir gražiam jausmui ,- štai kur aš suradau save. Mano kūriniuose, neišskiriant zaratustros, galima apčiuopti labai rimtų pastangų siekti r o m ė n i š k o stiliaus, stilistinio aere perennius . - panašiai man atsitiko pirmąkart susidūrus su horacijumi. Joks poetas iki šiol nesuteikė man tokio estetinio pasitenkinimo, kokį iškart suteikė horacijaus odės. Negalima net n o r ė t i, kad kitomis kalbomis būtų pasiekta tai, kas padaryta čia. Žodžiu mozaika, kur kiekvienas žodis - kaip skambesys, kaip vieta, kaip sąvoka - į dešinę, į kairę ir į visas puses išspinduliuoja savo jėgą; ženklų skaičiaus minimumas; šitaip pasiekta maksimali ženklų energija; visa tai yra romėniška ir, jei manimi norima tikėti, k i l n u pgraikams aš visai nesu dėkingas už panašius stiprius įspūdžius; ir - pasakykime tiesiai - jie mums n e g a l i būti tuo, kas mums yra romėnai. Iš graikų n e s i m o k o m a - jų stilius pernelyg svetimas ir pernelyg laisvas, kad veiktų kaip imperatyvas, kaip klasika . Kas mokėsi rašyti iš kokio nors graiko! Kas išmoko rašyti b e romėnų!. Tegul man niekas neprimena platono. Jo atžvilgiu aš esu radikalus skeptikas ir niekada negalėjau žavėtis m e n i n i n k u platonu, kas taip įprasta mokslininkams. Galų gale rafinuočiausi skonio teisėjai iš pačių antikos žmonių yra mano pusėje. Man atrodo, kad platonas sumaišo visas stiliaus formas ir tokiu būdu tampa p i r m u o j u stiliaus dekadentu; jam galima prikišti kažką panašaus kaip ir cinikams, kurie išrado satura menippea.

Dėkingumas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/dekingumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 03:59