Deleguotoji istatymų leidyba


Deleguota istatymu leidyba. Deleguotoji teisėkūra es. Es deleguotoji teisekura. Deleguotoji teisekura. Deleguotoji es teisekura. Deleguota teisėkūra europos sajunga. Deleguotoji teisėkūra.. Deleguotoji teisėkūra europos. Hart teises samprata. Komitologijdeleguotoji teisekura.

Teisės referatas. Įvadas. Deleguotieji įstatymai. Samprata. Leidyba. Delegavimo būdai. Procedūra. Išvados. Literatūra. Įstatymų leidyba yra viena iš svarbiausių valstybės funkcijų, jos veiksmingumo forma, kurios paskirtis – kurti, keisti, panaikinti arba papildyti teisės normas. Kiekvienos valstybės teisėkūra turi ypatumų, tačiau ja siekiama sukurti ir tobulinti vientisą, darnią teisės normų sistemą, reguliuojančią įvairius visuomenės santykius.


Įstatymų leidyba yra viena iš svarbiausių valstybės funkcijų, jos veiksmingumo forma, kurios paskirtis – kurti, keisti, panaikinti arba papildyti teisės normas.

Socialiniu požiūriu įstatymų leidyba yra tautos valios diegimas į įstatymus, jos įforminimas įvairiuose teisės aktuose ir bendrojo privalomojo pobūdžio suteikimas įstatymuose esančioms taisyklėms. Įstatymų leidyba apima valstybės įgaliotų institucijų veiklą rengiant, priimant, keičiant arba papildant norminius teisės aktus.

šiuolaikinių valstybių konstitucijos įtvirtina tautos suverenitetą ir reglamentuoja valstybės santvarką, aukščiausių valstybės institucijų ir teismų sudarymo principus, jų tarpusavio santykius, apibrėžia žmogaus ir piliečio teises ir laisves bei jų apsaugą. Šių visuomeninių santykių sureguliavimas, kuriant teisės norminius aktus, - viena svarbiausių valstybės funkcijų. Tam konstitucijose institucionalizuojami specialūs įstatymų leidybos organai.

Aukščiausios galios teisės norminių aktų, įstatymų, priėmimas paprastai patikimas parlamentui – valdžios institucijai, kurią sudaro tautos išrinkti atstovai. Jo vykdoma įstatymų leidžiamoji valdžia užtikrina demokratiją ir tautos savivaldą. Kartu pažymėtina, kad įstatymų leidybos subjektas yra ir pati tauta. Įstatymus paprastai ji gali priimti referendumo būdu. Be to, kai kurių vdeleguotieji įstatymai dažniausiai apibrėžiami kaip buržuazinės šalies vyriausybės pagal parlamento įgaliojimus leidžiami normatyviniai aktai, turintys įstatymo galią. Jie liečia klausimus, priklausančius tik parlamentui [. Hart h. L. Teisės samprata. Vilnius, 1997].

Deleguotuosius įstatymus gali leisti tiek vyriausybės, tiek joms pavaldūs organai (ministerijos, departamentai). Teisę leisti deleguotuosius įstatymus parlamentas gali perduoti (deleguoti) vyriausybei tiesiogiai (parlamentas konkrečiai nurodo, kuris organas, kuriam laikui, kokiu klausimu gauna teisę leisti deleguotuosius įstatymus) arba netiesiogiai (parlamentas priima bendro pobūdžio įstatymą, kurį konkretina vyriausybė).

Deleguota arba įgaliota įstatymų leidyba – tai tokia originaliosios teisėkūros rūšis, kai kompetentinga valstybės institucija (pvz. Parlamentas) paveda kitai valstybės institucijai (pvz. Prezidentui, vyriausybei) išleisti įstatymo galią turintį teisės normų aktą.

Taigi daugelio valstybių konstitucijos parlamentui suteikia teisę deleguoti įstatymų leidybą įstatymų vykdomajai valdžiai – vyriausybei, valstybės ar vyriausybės vadovui, kartais ministrams.

  • Teisė Referatai
  • 2011 m.
  • 10 puslapių (1689 žodžiai)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 11 KB
  • Deleguotoji istatymų leidyba
    8 - 1 balsai (-ų)
Deleguotoji istatymų leidyba. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/deleguotoji-istatymu-leidyba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:36