Delspinigiai, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas


Finansų savarankiškas darbas. Įvadas. Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo samprata ir būdai. Delspinigiai. Delspinigių dydis. Delspinigių skaičiavimo trukmė. Atleidimas nuo delspinigių. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas išanalizuoti ir įvertinti taikomus mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo būdus ir jų vaidmenį mokesčių administravimo procese.

Pagal prievartos priemonių tikslinę paskirtį ir jų taikymo pagrindus teisinėje mokslinėje literatūroje skiriamos įspėjamosios arba prevencinės, kardomosios ir atsakomybės priemonės. Kai kurie autoriai dar išskiria ir atstatomąsias arba kompensacines prievartos priemones7. Atstatomosios priemonės skirtos užtikrinti mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės vykdymą ir tuo pačiu garantuoti žalos, atsirandančios dėl laiku nesumokėtų mokesčių valstybei, atlyginimą.

Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų taikymas yra susijęs su pavojumi arba rizika, kad mokesčių mokėtojas nesumokės jam priskaičiuotų mokesčių į biudžetą. Pagrindinė šių būdų funkcija – užtikrinti ir skatinti mokesčių sumokėjimą, kad būtų išvengta priverstinio išieškojimo taikymo veiksmų. Tuo tarpu ieškojimo priemonių pagalba mokesčių administratorius įgyvendina įgytą teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. Pažymėtina, kad dabar galiojančiame MAĮ šios dvi sąvokos aiškiai atskirtos. Ankstesnės redakcijos MAĮ buvo akcentuojama mokesčių administratoriaus teisė išieškoti mokesčius, delspinigius ir baudas iš mokesčių mokėtojo turto bei naudojama „mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą išieškojimo užtikrinimo“ sąvoka.

Skyriaus pradžioje kalbėjome, kad mokesčių administravimo procese dalyvauja ir mokesčių administratorius, ir mokesčių mokėtojas. Tenka pripažinti, kad taikant mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus daugiau teisių turi mokesčių administratorius. Tuo pačiu jam taip pat tenka ir didelė atsakomybės dalis - mokesčių administratorius ištyręs aplinkybes parenka tinkamiausią, jo nuomone, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą. Parinkdamas vieną iš minėtų būdų, mokesčių administratorius vadovaujasi VMI nustatytomis rekomendacijomis. Pagal jas, prieš taikant MAĮ nustatytas mokestinių prievolių užtikrinimo priemones turi būti įvertinta mokestinių prievolių neįvykdymo rizika ir taikytinos mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės tikslingumas, bei atsižvelgiant į subjekto rūšį, jo finansinę būklę, turimo turto vertę ir likvidumą, kitų institucijų mokesčių mokėtojo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones individualiai parinkta tinkamiausia, adekvačiai pagrįsta mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė.

MAĮ delspinigiai aiškiai įvardijami ne kaip sankcija, bet kaip vienas iš būdų užtikrinti mokestinę prievolę. Visgi delspinigiai, kaip ir bauda, laikomi su mokesčiais susijusiomis sumomis ir yra sudedamoji asmens mokestinės prievolės dalis. Jie atlieka daugiau kompensacinę funkciją, t.y. šios priemonės taikymas nulemtas žalos, susijusios su tuo, kad į biudžetą laiku nepateko planuotos mokesčio sumos, padengimu. Kita vertus šių sumų priskaičiavimas įmonei paprastai nepanaikina konkrečių jos darbuotojų atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus taikymo administracine ar baudžiamąja tvarka9.

Delspinigių taikymo teisinė atsakomybė realizuojama jos neišvengiamumu. MAĮ 96 straipsnyje nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami:

Kalbant apie mokestinės sumos didėjimą, labai svarbus aspektas yra delspinigių dydis. Per maži delspinigiai greičiausiai neskatins mokesčių mokėtojo greičiau įvykdyti mokestinę prievolę, kita vertus nepagrįstai didelės delspinigių sumos sukels pasipiktinimą ir jausmą dėl mokestinės sistemos nesąžiningumo.

Šiuo metu delspinigių norma yra gana aukšta – 0,03 % už kiekvieną pradelstą dieną ir viršija paskolų palūkanų normą tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje. Todėl galime teigti, kad jos didinimas mokestinės prievolės vykdymo skatinimo tikslais būtų nepagrįstas.

Pavyzdžiui, Valstybės kontrolės pateiktoje Valstybinio audito ataskaitoje NR.8000- 1/2/5/6/7/8 išreikšta neigiama nuomonė dėl delspinigių trukmės skaičiavimo ribojimo10. Ši nuomonė grindžiama tuo, kad ribojant delspinigių skaičiavimo trukmę, t.y. praėjus 180 d. nuo teisės išieškoti delspinigius atsiradimo, delspinigių skaičiavimas sustabdomas ir valstybė (kreditorius) delspinigiais nebeskatina skolininko sumokėti skolą. Kuo ilgiau skolininkas nevykdo mokestinės prievolės, tuo ilgiau daroma žala, tuo daugiau išieškojimo priemonių reikia taikyti, tuo didesnės išlaidos. Skolininkas, nevykdantis mokestinės prievolės ilgiau nei 180 dienų ir nededantis pastangų atsiskaityti su valstybe, nesiekiantis sudaryti mokestinės paskolos sutarties, materialiai nukenčia mažiau, nei asmuo, dėl laikinų priežasčių ar užmaršumo praleidęs prievolės vykdymo terminus.

  • Finansai Savarankiški darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (3890 žodžių)
  • Kolegija
  • Finansų savarankiški darbai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Delspinigiai, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas
    10 - 4 balsai (-ų)
Delspinigiai, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. (2015 m. Gegužės 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/delspinigiai-kaip-mokestines-prievoles-ivykdymo-uztikrinimo-budas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:12