Dėmesio ir atminties lavinimas


Psichologijos referatas. Atminties reiškinys. Atmintis - informacijos apdorojimas. Kas kontroliuoja visas tas sistemas? Jutiminė atmintis. Kaip koduojama informacija. Valingas informacijos apdorojimas. Semantinis užkodavimas prasmės apdorojimas. Vaizdiniai. Informacijos sutvarkymas. Ilgalaikė atmintis. Laikymo atmintyje apimtis ir trukmė. Materialusis laikymo atmintyje pa grindas. Atminties rūšys. Užuominos, padedančios prisiminti. Nuotaikos ir atmintis. Atsiminimų kūrimas. Žinojimas to, ką žinome. Užmiršimas - negalėjimas atkurti. Interferencija (trukdymas). Motyvuotas užmiršimas. Kaip pagerinti atmintį. Užmiršimo priežastis - užkodavimo ypatumai. Ilgalaikė atmintis. Atkūrimas. Užmiršimas - atkūrimo nesėkmė. Kaip pagerinti atmintį. Dėmesys. Dėmesio ypatybės. Dėmesys ir jo ypatumai. Dėmesio ypatybės. Kaip lavinti dėmesingumą?


Pernelyg nesistengdami , jūs netrukus galėsite skaičiuoti ne skaičiais, bet pagalbiniais žodžiais: pienas, medus, arklys... O tada galėsite vaizdžiai sieti žodžius-kablius su tuo, ką reikia atsiminti. Dabar tegul jums duoda prisiminti net ir visą bakalėjos sąrašą. Morkos? Įsivaizduokite jas sumerktas į pieną. Agurkai? Sudėkite juos į medų. Popieriniai rankšluosčiai? Padžiaukite juos ant arklio nugaros. Prisiminkite, pienas, medus, arklys ir išvysite su jais susietus vaizdus: morkas, agurkus, popierinius rankšluosčius. Nedaug suklysdami galėsite prisiminti šiuos dalykus bet kuria tvarka ir kiekvieną pavadinti. Šios mnemoninės sistemos dažnai esti žmonių, pakartojančių ilgiausius sąrašus vardų ir kitų dalykų, nepaprastos atminties paslaptis.

Informacijos dalys (vienetai). Taigi lengvai atsimenamą informaciją pertvarkome į prasminius vienetus arba dalis. Informacija į prasminius vienetus susiejama taip natūraliai, kad laikoma tai savaime suprantamu dalyku. Mes visi, kaip ir patyrę šachmatininkai, ir kiti sportininkai, geriausiai atsimename tada, kai galime informaciją tvarkyti mums patiems prasmingu būdu. Siedami taip pat galime geriau prisimint nežinomą medžiagą. Viena iš mocmoninių priemonių ~ suteikti nežinomai medžiagai pažįstamesnį vaizdą, pavyzdžiui , sudarant iš pirmųjų atsimintinų žodžių raidžių žodžius (vadinamuosius akronimus) arba sakinius. Siedami didesnes dalis, jūs taip pat galite įsiminti daugiau skaičių. Neįmanoma prisimint i 16 skaičių virtinė --4-9-2- 1 -7-7-6- 1 -8- 1 -2- 1 -9-4- 1 - taps paprasta sugrupavus tuos skaitmenis taip: 1492, 1776, 1812, 1941. Žmonės, ištobulinę kurios nors srities įgūdžius, panašiai apdoroja informaciją: jie ne tik grupuoja ją, bet ir sudaro hierarchines struktūras, susidedančias iš kelių bendresnių sąvokų, apimančių parastesnes sąvokas bei faktus, kurie skaidomi į dar konkretesnes kategorijas. Taip sutvarkę žinias, specialistai gali veiksmingai atkurti informaciją. Įsimenamą medžiagą pravartu tvarkyti ypatingą dėmesį sutelkiant į skyriaus planą, antraštes, pavadinimus ir santraukų skirsnius. Užmiršimo priežastis - kodavimo ypatumai. Mes galime atsikratyti visos nenaudingos ir pasenusios informacijos - kur vakar pastatėme mašiną, seną draugo telefono numerį , jau pagamintus ir pateiktus restorane užsakytus patiekalus. Gera atmintis labai praverčia, bet gebėti užmiršt i irgi naudinga. Dėl ko pamirštama? Vienas iš atsakymų - neužkodavome informacijos. Todėl j i taip ir nepateko į atminties sistemą. Mes visi pastebime, jog kiekviena gyvenimo akimirka yra visiškai užpildyta. Kas sekundę tave užtvindo pojūčiai, emocijos, mintys, kurių visų per tą gausumą negali aprėpti, tad devynių dešimtadalių jų turi paprasčiausiai nepastebėti. ...Praeitis... buvo galybių galybė tokių akimirkų: bet jos pernelyg sudėtingos, kad iki galo jas suprastum, o visuma išvis neįsivaizduojama... Kas sekundę visur, kur gyvena žmonės, neįsivaizduojami „istorijos" turtai ir įvairovė prasmenga visiškon užmarštin. Iš tiesų, mes daugelio juntamų dalykų visai nepastebime. Kaip jau minėjome, tam tikrą informaciją koduojame automatiškai , bet kitai informacijai apdoroti reikia pastangų. Kai nesistengiama, tai ir neatsimenama.

Po neryškios klaidinančios informacijos dauguma žmonių prisimena klaidingai. Tas poveikis esti toks netikėtas, kad vėliau žmonėms atrodo nebeįmanoma atskirti tikrojo ir įteigtojo įvykių prisiminimus. Negali tikrai žinoti , ar prisiminimas yra tikras, nors toks atrodo. Netikri prisiminimai išgyvenami kaip tikri. Klaidinančios informacijos poveikis galimas ir policijos pareigūnams arba advokatams duodant klausimus , kuriuos jie formuluoja, remdamiesi savo pačių įvykio supratimu, todėl Ronaldas Fisheris, Edwardas Geiselmanas bei jų bendradarbiai mokė policijos apklausėjus duot i veiksmingesnius , ne tokius įtaigius klausimus . Kad suaktyvintų užuominas atkūrimui , tardytojas pirmiausia turi paprašyti liudininko viską įsivaizduot i - koks buvo oras, dienos metas , apšvietimas , koki e buvo girdėti garsai , kokie buvo juntami kvapai , kaip buvo išdėstyt i objektai , kokia buvo jų nuotaika. Paskui liudininkas, j o nepertraukinėjant, visa, ką prisimena - net ir pačius banaliausius dalykus - turi išsamiai papasakoti. Tik tada tardytojas turėtų užduot i savo klausimus : „Ar to žmogaus išvaizda ir apsirengimas buvo kuo nors neįprasti?" Taikant šį „kognityvinio pokalbio" metodą, pasak Fisherio ir Geiselmano, maždaug 50% padaugėja tikslių prisiminimų. Tai paaiškina, kodėl „hipnoziškai atnaujintuose" nusikaltimų prisiminimuose taip lengvai įsivelia klaidų, kurių dalį sukelia hipnotizuotojo kryptingi klausimai („Ar girdėjote didelį triukšmą?"). Tuo galima paaiškinti , kodėl, praradę atmintį pacientai , pavyzdžiui , sergantieji Alzheimerio liga, taip lengvai randa prasmingai skambančių savo veiksmų paaiškinimų. Kuriamoj i atminties savybė padeda suprasti , kodėl įsimylėjėliai pervertina savo pirmuosius įspūdžius apie vienas kitą, o išsiskyrusieji nuvertina tai, kas anksčiau patiko. Tai taip pat paaiškina, kodėl žmonių nuoširdūs atsakymai į anketos klausimus , pavyzdžiui : „Kai augai , ar dažnai tavo tėvas dalyvaudavo pamaldose?", dažnai yra netikslūs .

Dėmesio ir atminties lavinimas. (2014 m. Spalio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/demesio-ir-atminties-lavinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:10