Demesys ir jo ypatumai


Dėmesio ypatybės. Dėmesio ypatumai. Ypatumai referatas. Psichologija demesio ypatybes. Demesys ivadas. Dėmesys ir jo ypatumai psichologijoje. Demesys ir jo rusys psichologijoje. Dėmesio ypatybės paauglystėje. Demesys ir jo lavinimas. Dėmesys ir jo ypatybės.

Psichologijos referatas. Įvadas. Dėmesys ir jo ypatumai. Dėmesio veiksniai. Dėmesio rūšys. Dėmesio ypatybės. Dėmesingumo lavinimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Žmogų supanti aplinka kinta. Nepastovūs ir žmogaus organizmo procesai. Išorės ir vidaus pakitimai, sukeliantys vienokias ar kitokias organizmo reakcijas psichologijoje ir fiziologijoje yra vadinami dirgikliais arba stimulais. Vieni dirgikliai individo gyvenime daugiau reikšmingi, kiti mažiau. Suprantama, kad skirtingo reikšmingumo stimulų sukeltos reakcijos bus skirtingo pobūdžio bei kiekybinių parametrų. Dirgiklio reikšmingumą matuojame informacijos kiekiu, kurį jis teikia individui. Jei poveikis yra ryškus, jis tampa atitinkamu žmogaus elgesio stimulu. Taip žmogų nuolat veikia išorinės ir vidaus informacijos srautas. Kaip žmogus nepasimeta tame informacijos antplūdyje? Kodėl jo elgesys netampa chaotišku? Kas padeda jam atrinkti tai, kas svarbiausia? Taip yra del to, kad egzistuoja mechanizmai, suteikiantys psichiniams procesams ir visai žmogaus veiklai atrenkamą pobūdį. Vienu metu žmogaus veikloje vyrauja vieni procesai, kitu – kiti. Šiuo momentu mano sąmonė sutelkta į rašomus žodžius. Kitas pavyzdys. Kažkas beldžiasi į duris. Įeina draugas. Nuošalyje lieka visa, kas ką tik buvo veiklos turiniu – aptariame eilinę “žalgirio” krepšininkų pergalę. Iš sąmonės išfokusuojama ankstesnė veikla ir į jį nukreipiama nauja. Kas gi tas dalykas, esantis tarp suvokimo, mąstymo, atgaminimo judesių, emocinių pergyvenimų ir sąmonės? Tai yra dėmesys. Jis fokusuoja ir atrenka informaciją. Dėmesys nėra atskira atspindėjimo forma kaip pojūtis, suvokimas, atmintis ir t. T. Jis yra vienas iš pagrindinių bet kokių psichinių procesų ir bet kokios psichinės veiklos organizacijos mechanizmų. Taigi dėmesys yra psichinės veiklos organizavimas, kurio dėka sąmonę pasiekia reikšmingiausia šio momento veiklos grandis. Anot j. Lapės, g. Naviko, dėmesys yra psichinės veiklos nukreipimas ir jos sutelkimas ties tam tikrais objektais.


Žmogų supanti aplinka kinta. Kitas pavyzdys. Kažkas beldžiasi į duris. Įeina draugas. Nuošalyje lieka visa, kas ką tik buvo veiklos turiniu – aptariame eilinę žalgirio krepšininkų pergalę. Jis fokusuoja ir atrenka informaciją.

Dėmesys nėra atskira atspindėjimo forma kaip pojūtis, suvokimas, atmintis. Anot j. Lapės, g. Naviko, dėmesys yra psic dėmesys nėra atskiras psichinis procesas, bet konkrečių psichinių procesų, konkrečios veiklos organizuotojas. Pavyzdžiui, žmogus stebi parodoje paveikslą, stengiasi suvokti jo kompoziciją, suprasti turinį. Kitų paveikslų jis tuo metu nemato arba mato neaiškiai. Bet ne dėl to, kad tas paveikslas jam yra reikšmingas, o dėl to, kad taip sudarytas žmogaus regėjimo organas. Regimojo suvokimo mechanizmas jau pats savaime įgalina atrenkamai išskirti vienus objektus ir prislopinti kitų poveikį. Specifinius selektyvumo mechanizmus turi atmintis, mąstymas, judėjimo sistema. Yra ir bendrų selektyvumo mechanizmų, kurie nustato įvykių, reiškinių ir minčių pastovų ir situacinį reikšmingumą. Šiam atrankos mechanizmui talkina emocijų ir motyvų sistema.

Iš visų motyvų svarbiausią selektyvumo vaidmenį atlieka interesai ir su jais susijusi bendra smegenų aktyvacija. Mintys ar veiksmai, kuriais žmogus domisi, žymiai lengviau virsta dėmesio objektu negu tokie reiškiniai, kuriais nesidomi. Tai yra smalsumas – poreikis domėtis visu tuo, kas nauja, pažinti tai, kas dar nepažinta.

Su kalba ir mąstymu glaudžiai siejasi kitas bendras psichinis reiškinys – valia. Žmogus dažnai patenka į konfliktines situacijas, kai reikia pasirinkti vieną kurį nors veikimo būdą ir atsisakyti kitų. Vyksta vadinamoji konfliktų kova, kuri baigiasi apsisprendimu: darysiu taip arba eisiu ten ir pan. Valios pastangomis sąmonė sutelkiama į dėmesio objektą, o fono įtaka automatiškai slopinama. Žmogaus sąmonė, valia ir dėmesys suteikia jo veiklai organizuojamąjį ir atrenkamąjį pobūdį.

Apsisprendimas – tai procesas, kurio metu žmogus ypač aktyvus. Suaktyvėja mąstymas, atmintyje atkuriamas įvykių reikšmingumas, gretinami ir lyginami tikslai, numatomos pasekmės. Viena vertus, dėmesys yra organizuojantis pradas, kita vertus, jis yra konkrečių psichinių reiškinių sąveikos pasekmė. Taigi galima p veiksniai, kurie skatina psichinės veiklos selektyvumą, perėjimą nuo vienos veiklos į kitą, susikaupimą ir paskirstymą, vadinami dėmesio veiksniais. Juos galima suskirstyti į dvi dideles grupes: išorinius veiksnius, kurie priklauso nuo situacijos ir vidinius veiksnius, kurie priklauso nuo individo.

Demesys ir jo ypatumai. (2010 m. Spalio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/demesys-ir-jo-ypatumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:19