Dėmesys nelaimingam žmogui literatūroje


Lietuvių rašinys.

Dėmesys nelaimingam žmogui literatūroje.


Įvairių epochų dažnas rašytojas kūriniuose kalba apie nelaimingą, sutrikusį žmogų. Visais laikais buvo aktualu kalbėti apie sugniuždytą, gyvenimo negandų paveiktą žmogų. Asmuo, ištiktas likimo išbandymų, ne visada susidoroja su sunkumais. Todėl problemų paveiktą personažą kūrėjai vaizdavo dažnai ir gana skirtingai. Sakykim, Juozas – Tumas Vaižgantas sukūrė nelaimingą kaimo žmogaus, kuris pasidavė, nekovojo dėl savo laimės, paveikslą, o Juozas Aputis vaizdavo sugniuždytą žmogų, kuris sugebėjo vėl atsigauti, pakilti, pajusti gyvenimo džiaugsmą. Taigi, galima teigti, kad visais laikais buvo kalbama apie nelaimingą žmogų, tačiau įvairių epochų rašytojai į šią problemą žiūrėjo savitai. Todėl grožinėje lietuvių literatūroje vaizduojama gana daug nelaimingų, patyrusių gyvenimo negandas žmonių.

Neoromantizmo srovės kūriniuose dažnas personažas jaučiasi vienišas, pasmerktas nesėkmėms. Tokią žmogaus situaciją nulemia socialinės aplinkybės.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 1 puslapis (577 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 14 KB
  • Dėmesys nelaimingam žmogui literatūroje
    10 - 10 balsai (-ų)
Dėmesys nelaimingam žmogui literatūroje. (2016 m. Vasario 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/demesys-nelaimingam-zmogui-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 19:59