Demografijos sąvokos ir trumpiniai


Geografijos konspektas. Administracinė teritorinė struktūra. Bendrasis vidaus produktas. Gyventojų tankumas. Geografinė aplinka. Gavybos pramonė. Darbo ištekliai. Valstybės teritorija. Visuomeninė geografija. Pasaulinis ūkis. Tarptautinis darbo pasidalijimas. Gyventojų prieaugis. Gamtos sąlygos. Gamtos ištekliai. Kultūrinis kraštovaizdis. Antropogeninis kraštovaizdis. Antropogeninė veikla. Aplinkos degradacija. Tausojanti plėtra. Demografinis sprogimas. Naudingosios iškasenos. Kultūrinis turizmas. Gyvenimo lygis. Europos policija. Geheime Staatspolizei. Europos Bendrija.


Administracinė teritorinė struktūra – valstybės teritorijos suskirstymas į administracinius teritorinius vienetus, sudarančius vieningą valstybės valdymo sistemą. Administraciniai teritoriniai vienetai tarpusavyje skiriasi teritorijos plotu, gyventojų skaičiumi, taip pat savivaldos laipsniu.

Bendrasis vidaus produktas – bendra baigtinė visų šalyje pagamintų prekių ir teikiamų paslaugų per tam tikrą laiką (paprastai per metus) piniginė vertė einamosiomis rinkos kainomis. Galima paskaičiuoti atskirų ūkio šakų, šalies teritorijų, valstybių grupių ir kt. Bendrąjį vidaus produktą. Valstybių ekonominės raidos palyginimui BVP skaičiuojamas vienam šalies gyventojui.

Gyventojų tankumas, kokios nors teritorijos vidutinis gyventojų skaičius jos ploto vienete (paprastai 1 km²), apskaičiuojamas padalijus gyventojų skaičių iš ploto.

Geografinė aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos objektų ir reiškinių (klimato, dirvožemio, žemės gelmių turtų, reljefo, augalijos, gyvūnijos, vandenų) visuma, sudaranti vieną būtinų visuomenės egzistavimo sąlygų. Visuomenę ir gamtinę aplinką sieja glaudūs ryšiai, kuriuos būtina žinoti ir reguliuoti norint išsaugoti geografinę aplinką ir jos elementus.

Gavybos pramonė, pramonės šakos, kurioms priklauso įvairių žaliavų ir kuro gavyba. Pagrindinės šakos: anglių, naftos, gamtinių dujų, durpių, rūdų, statybinių žaliavų gavyba, medienos ruoša, medžioklė, žvejyba.

Darbo ištekliai, gyventojų dalis, kurios fiziniai duomenys, amžius, žinios, praktinė patirtis leidžia dirbti gamyboje ar negamybinėje sferoje.

Valstybės teritorija [lot. territorium], sausuma ir teritoriniai vandenys, apjuosti valstybės sienų, viršum to ploto esanti oro erdvė bei po juo glūdinčios žemės gelmės. Valstybės teritorijai galioja valstybės suverenitetas ir jurisdikcija, įgyvendinama valstybės viršenybė (aukščiausia ir išimtinė valdžia teritorijos ir joje esančių asmenų atžvilgiu). Lietuvos valstybės sausumos teritorijos plotas – 65,2 tūkst. km².

Inovacija [lot. novatio – atnaujinimas, pakeitimas], naujovių plitimas iš kurio nors centro į teritorijas, kuriose jų nebuvo (pvz., geležinkelių paplitimas Europoje 1825 – 1875 m.)

Konfederacija [lot. confoederatio – sąjunga, susivienijimas], nuolatinė suverenių valstybių sąjunga, sukuriama politiniais, ekonominiais, kariniais tikslais. Nėra pavaldumo centrinei valdžiai. Nutarimai priimami vienbalsiškumo principu ir įgyvendinami tik visoms valstybėms sutikus.

Monopolija [gr. monopolia – vieno prekiavimas], dideli ūkiniai vienetai ir jų susivienijimai, kontroliuojantys ištisų ūkio šakų gamybą ir produkcijos realizavimą. Neturėdamos konkurentų, monopolijos gali diktuoti kainas ir gauti didelius pelnus. Labiausiai paplitusios monopolijų formos yra karteliai, sindikatai, trestai, koncernai.

Populiacija [pranc. population – gyventojai], vienos augalų ar gyvūnų rūšies genetiškai skirtingų individų grupė. Individai laisvai kryžminasi vieni su kitais ir užima tam tikrą teritoriją (arealą) gana ilgą laiką.

Imigracija [lot. immigro – apsigyvenu, įsikuriu], gyventojų atsikėlimas gyventi iš kitos šalies. Pilietis, atvykęs į kitą valstybę nuolat arba ilgą laiką gyventi, vadinamas imigrantu.Kiekviena valstybė įsileidžia tik tam tikrą skaičių imigrantų. Tai paprastai nustato šalies valdžia, priimdama kvotas, kuriose numatoma, kiek imigrantų įsileis atvykti per metus.

Visuomeninė geografija, geografijos disciplinų, tiriančių visuomenę ir jos teritorinę organizaciją, visuma. Viena iš dviejų pagrindinių geografijos mokslo dalių. Susiformavo iš ekonominės ir socialinės geografijos, kurios buvo plėtojamos istoriškai skirtingu metu. Visuomeninę geografiją sudaro ekonominės geografijos gamybinių jėgų išdėstymo tradicinės problemos ir socialinės geografijos šakos (gyventojų ir gyvenviečių, kultūrų ir civilizacijų, religijų, gyvenimo būdo, rekreacinė, medicininė, istorinė, politinė, karinė geografija). Visuomeninės geografijos pagrindas – socialinė geografija. Kai kuriose šalyse visuomeninė geografija vadinama socialine geografija.

  • Geografija Konspektai
  • 2015 m.
  • 10 puslapių (3089 žodžiai)
  • Geografijos konspektai
  • Microsoft Word 22 KB
  • Demografijos sąvokos ir trumpiniai
    10 - 10 balsai (-ų)
Demografijos sąvokos ir trumpiniai. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/demografijos-savokos-ir-trumpiniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:38