Demokratija visuomenėje


Demokratija lietuvoje referatas. Referatas demokratija. Demokratija referatas. Brandi demokratija. Demokratija lietuvoje rasinys. Demokratine visuomene referatas.

Politologijos referatas. Įvadas. Demokratinės minties prieštaringumai. Demokratinės minties atradimai ir praradimai. Demokratinė politinė kultūra. Demokratija atviroje visuomenėje. Demokratijos patrauklumas. Demokratijos modeliai. Išvada. Literatūra.


Šiuolaikinį valstybingumo būvį lemianti demokratijos idėja artina Lietuvą prie moderniųjų vakarų vastybių. Būtina demokratijos plėtojimo sąlyga yra šalies piliečių demokratiniai įsitikinimai ir politinė kultūra. Demokratinė mintis Lietuvoje formavosi vykstant nuolatinei valstybingumo formų ir politinių režimų kaitai. Per visą xx a. Lietuva tik apie tris dešimtmečius teturėjo politinę nepriklausomybę. Dar mažesnį laiko tarpą gyventa realios demokratijos sąlygomis.

Demokratijos tapsmas nesibaigia valstybinio suvereniteto atkūrimu, demokratijos institucijų ir procedūrų teisiniu įtvirtinimu. Jos stabilumą palaiko brandi visuomenės politinė sąmonė, sugebanti kūrybiškai priimti šiuolaikinės politinės minties laimėjimus, modernios vakarų civilizacijos lygį atitinkantį politinį mąstymą. Šį vertybių įsisąmonimą lemia ne tik šiuolaikinės demokratijos teorinis suvokimas ar empirinis jos raiškos ir galimybių vertinimas, bet ir pačios demokraijos tradicijos tęstinumas. Todėl ypatingą svarbą įgauna demokratijos refleksijos, jos suvokimo istorinės raidos ir sąsajų su šiandienos aktualijomis analizė. Kaip pažymi giovanni sartori, nūdienos žmonių galvojime apie demokratiją atkrikščioniškosios srovės atstovų darbuose laisvės ir lygybės idealų ir jų sąveikos su demokratija aiškinimus lėmė kritiškas požiūris į liberaliąją demokratiją ir metodologinė nuostata krikščionybės pagrindu sukurti normatyvinį demokratijos modelį. Krikščioniškosios demokratijos ideologai siekė naujai subalansuoti lygybės ir laisvės principus. Tikėtasi suteikti demokratijai kitokį, neliberalų, jų supratimu, brandesnį ir turiningesnį pavidalą. Lygybę jie derino su visuomenės hierarchiškumu, o vietoje individualistinės ir negatyvios liberaliosios laisvės kėlė sąmoningo pilietiškumo laisvę, kurią individas gauna iš bendruomenės palaikomų teisinių ir moralių institucijų.

A. Maliauskis, laikydamas laisvę, lygybę ir liaudies suverenumą esminiais demokratijos principais, vis dėlto teikė pirmenybę laisvei ir didesnį pavojų demokratijai matė lygybėjė ir liaudies suverenume. Laisvė – pirmasis demokratijos principas – suprantama kaip galėjimas veikti tai, kas patinka, įstatymų ribose. Lygybė tegali būti santykinė, nes tai esąs tik idealas, prie kurio einama. Iš lygybės principo kyla skaičiaus dominavimas, o perdėto lygybės principo padarinys – gabiausiųjų išstūmimas iš valdžios.

Demokratija visuomenėje. (2011 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/demokratija-visuomeneje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:39