Depresiška asmenybė


Psichologijos referatas.

Įvadas. Tapsmo savimi baimė. Straipsnių analizė. Depresija – gerųjų žmonių šešėlis. Depresijos simptomai. Depresija – liga visam gyvenimui. Straipsnių palyginimas. Testas „Ar turite polinkį į depresiją?“. Išvados. Diskusiniai klausimai. Literatūros šaltiniai.


Reikėtų pradėti nuo to, kad sveiki depresiškų bruožų žmonės labiau nei kiti yra priklausomi nuo partnerio. Čia puikiai tiktų Ericho Frommo knygos „Menas mylėti” (1956) pavyzdys: „Man reikia tavęs, nes aš tave myliu“ ir „Aš tave myliu, nes man reikia tavęs“. Depresiškas žmogus nori būti ir likti kuo arčiau Tu. Jam tolumas – tai vienatvė ir tai jam gali sukelti sunkią depresiją ar neviltį. Depresiškam žmogui sunkiai sekasi totaliai nepriklausyti nuo partnerio, nes tada jis turi susilpninti glaudžius ryšius su aplinkiniais, o tai vėl sukelia baimę.

Kita dominuojanti baimė depresiškoms asmenybėms yra praradimo baimė. Ji gali pasireikšti įvairiomis formomis – tai ir atsiskyrimo baimė, nesaugumo, vienatvės ar baimė būti paliktam. Tokie žmonės ieško kuo didesnio artumo ir ryšių. Depresiškam žmogui artumas tapatus garantijai ir saugumui. Toks žmogus ieško priklausomybės, kuri jam ir garantuos tą saugumą. Depresijai linkę žmonės idealizuoja kitus, atleidžia jiems jų silpnybes, ignoruoja jų blogybes. Jie nenori matyti kituose nieko blogo ar keliančio grėsmę, nes tai sukeltų nerimą bei nepasitikėjimą aplinkiniais. Jis ir pats stengiasi būti „geras“, todėl linksta link altruistinių dorybių: kuklumo, taikumo, užuojautos ar gailesčio. Kitaip tariant, atsisakant savojo Aš mėginama pašalinti praradimo ir vienatvės jausmą. Tapsmo savimi baimę turinti asmenybė, vengdama individualizacijos, nedrįsta gyventi remdamasi savo norais, impulsais ir instinktais. F. Riemann teigia, jog „depresiški žmonės gyvenime atsiduria tarsi Tantalo padėtyje: jie prieš save mato vaisius ir vandenį, tačiau vengia jų, nes nėra išmokę jų pagriebti arba to sau neleidžia“ (2004, p. 92). Depresiškų žmonių konfliktai fiziškai dažniausiai pasireiškia virškinimo trakto negalavimais. Dažnai tokie žmonės sunkiai kažką įsimina ir lengvai užmiršta. Jiems būdingi mokymosi sutrikimai, kasdieninis nuovargis.

Iš to, kas buvo pasakyta prieš tai, suprantama, kad depresiška asmenybė nėra serganti asmenybė, ji tiesiog turi baimių. Ne depresiškoms asmenybėms gali atrodyti, kad šios baimės yra labai neįprastos, specifiškos ar keistos. Galbūt tokios baimės yra panašios į depresijos simptomus, tačiau tai išsiaiškinome šiek tiek vėliau, kai aptarėme perskaitytus mokslinius straipsnius.

Iš tiesų, ne visi depresiją vadiname tikruoju vardu: sakome – nuovargis, rūpesčiai, problemos, sunkumai. Dauguma žmonių net nedrįsta pripažinti, kad yra linkę į depresiją. Ne paslaptis, jog kai kuriems depresija yra nepažįstamas dalykas, jiems gyvenimas mielas ir šviesus, o kitiems – šešėlis, lydintis juos visur ir visada. Mums buvo įdomu, koks depresiškų asmenybių gyvenimas apibūdinamas populiariojoje literatūroje. Remiantis Genovaitės Petronienės straipsniu, „Depresija – gerųjų žmonių šešėlis“ (2009), depresiškų bruožų asmenybei gyvenimas lyg pilka žiema, kuri tęsiasi iki dienų galo.

  • Psichologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Mantas
  • 7 puslapiai (2471 žodis)
  • Universitetas
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Depresiška asmenybė
    10 - 2 balsai (-ų)
Depresiška asmenybė. (2017 m. Spalio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/depresiska-asmenybe.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 02:15