Determinizmo problema


Kaip su determinizmu problemomis susijusios kosmoso ir chaoso samprata. Referatas determinizmo problema. Determinizmo problema.. Determinizmo problemos samprata. Determinizmo problema referatas. Determinizmo problema. Determinizmo problemaz. Determinizmo teorija filosofijoje. Determinizmo teorija. Moraline filosofija determinizmo problema.

Filosofijos referatas. Determinizmo problema. Determinizmo problemą labai glaustai galima suformuluoti taip : ar egzistuoja griežta, nekintama ir visuotinė pasaulio reiškinių tvarka ir jeigu taip, tai koks tos tvarkos pobūdis ? Finalizmas ir kauzalizmas. Demokritiškoji. Materialistinis – imanentinis. Objektyviai idealistinis arba transcendentalistinis. Subjektyviai idealistinė psichologistinė.


Determinizmo problemą labai glaustai galima suformuluoti taip : ar egzistuoja griežta, nekintama ir visuotinė pasaulio reiškinių tvarka ir jeigu taip, tai koks tos tvarkos pobūdis ? Yra protinga ir tikslinga, ar ne? Ir T. Pradinę pasaulio būseną mitas apibūdina kaip chaosą. Ilgainiui iš chaoso atsiranda absoliuti jo priešybė – kosmosas. Jam būdinga apibrėžta daiktų ir reiškinių tvarka, darna ir grožis. Kalbėdami apie pasaulio tvarką dažniausiai turime gavoje gamtos tvarką, kuri atrodo griežtesnė ir pastovesnė už socialinę, visuomenės tvarką. Filosofijos istorijoje buvo mąstytojų tikinusių, kad gamtos dėsniai tvirti ir nekintami ir, kad egzistuoja visuomenės dėsniai. Todėl daug kam atrodo, jog gamtos tvarkos idėja yra pamatinė, pirminė, o visuomenės – išvestinė, antrinė. Todėl gamtos ir visuomenės dėsnių negalima sutapatinti, tačiau šis skyrimas atsirado tik 20 a. O anksčiau gamtos ir visuomenės tvarkos priešpriešos nebūta. Pasaulio tvarkos idėjos pagrindas buvo teisės normomis , įstatymais nustatyta socialinio gyvenimo tvarka, tai natūralu , kad pasaulio tvarka taip pat siejama su teisingumu. Graikiškai žodis kosmos reiškia ne tik sutvarkytą visatą, bet ir valstybinę santvarką. Graikų filsofai neabejojo, jog pasaulis yra dėsningas, tačiau jiems reikėjo nustatyti tos tvarkos prigimtį, todėl kosminės tvarkos sąvoką reikėjo demitologizuoti. Pasaulio dėsningumo idėją pirmieji vartojo pitagoriečiai ir teigė, jog pasaulis paklūsta matematinei tvarkai. Heraklitas kosmoso tvarkai atskirti pradėjo vartoti žodį logos. Logos – protingas pradas, persmelkiantis visą būtį, visuotinis ir amžinas būties dėsnis, kuriam paklūsta ir gamta, ir žmogus. Kosmoso tvarkos santvarka pakito tik naujaisiais amžiais. Ją pradėjo griauti kopernikas. Žmogus jau nėra visatos centras, vietoj žemės centre atsiduria saulė. Galilėjaus suformuluotas inercijos principas, paaiškinantis pirmąjį judintoją, ir niutono atrasti mechanikos dėsniai visiškai sugriovė sutvarkyto, stabilaus ir darnaus kosmoso pobūdį. Po koperniko, galilėjaus ir niutono atrdimų visata virsta begaline, kurioje kūnai juda įvairių jėgų veikiami (pirmiausiai gravitacijos) ir iš inercijos.

Determinizmo problema. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/determinizmo-problema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:53