Dezaktyvacija. Vandens geologinis darbas


Kodel izotopu chemines savybes vienodos. Izotopu chemines savybes vienodos. Izotopu chemines savybes vienodos nes. Dezaktyvacija tai. Kodėl elemento izotopų cheminės savybės yra vienodos?. Vandenilio izotopai skaidres. Elemento izotopu chemines savybes vienodos. Vandens skaidrės. Geologinis upių darbas.

Biologijos skaidrės. Trumpai apie vandenį. Vandenilio ir deguonies izotopai. Vandens fizikinės savybės. Tekantis vanduo. Laikini vandens srautai. Griovos vystymasis. Upės. Deltos. Upių deltų tipai. Branduoliai, turintys vienodą protonų skaičių, bet skirtingą neutronų skaičių, yra to paties cheminio elemento izotopų branduoliai. Dėl skirtingo neutronų skaičiaus cheminių elementų izotopai skiriasi masės ir fizikinėmis savybėmis, tačiau jų cheminės savybės yra vienodos. Grynas vanduo – bespalvis skystis, neturintis skonio ir kvapo, nulinėje ir žemesnėje už 0 temperatūroje užsąlantis ir virstantis ledu, o virimo temperatūroje – dujomis. Šaldomos vandens molekulės juda vis lėčiau, kol įsitvirtina tam tikroje skysčio tūrio padėtyje, o vanduo sušąla į ledą. Kad ledas vėl virstų skysčiu, reikalinga šiluma, kuri vadinama tirpsmo šiluma. 100°C temperatūroje vandens molekulės pradeda judėti greičiau, kol, vandeniui pasiekus virimo tašką, virsta garais. Tokiam virsmui suvartota šiluminė energija vadinama garavimo šiluma. Pagrindinė nuosėdinės medžiagos transporto rūšis sausumoje. Upės denuduoja ir perneša eliuvį iš jo susidarymo vietų. Tolesnis griovos likimas priklauso nuo erozijos bazės padėties. Jeigu erozijos bazė nesikeičia, griova toliau nesivysto. Pažemėjus erozijos bazei, griova gali vėl pradėti vystytis. Geologini upės darbą sudaro trys pagrindiniai etapai: erozija, pernešimas, suklostymas. Deltos – tai vieta, kur upės, įsiliedamos į galutinius nuotėkio baseinus – ežerus, jūras, vandenynus, nusodina didelius kiekį jų srautų atneštos nuosėdinės medžiagos. Ne kiekviena upė turi savo deltą, tačiau prie daugelio jų yra susikaupusios didelės nuogulų storymės.


Vandens molekulės ir atomai nepaliaujamai juda ir neleidžia nusistovėti jokiai pastoviai vandens asocijuotajai struktūrai, tačiau traukos jėgos palaiko pastovų skysčio tūrį. Vandens molekulės jungiasi daugybe laikinųjų tarpmolekulinių jungčių, dėl kurių nuolat atsiranda ir vėl išnyksta smulkios ertmės, todėl vandens struktūra nuolat kinta ir yra mobili. Skysčio paviršiuje molekulių traukos jėga nukreipta tik į vidų, todėl paviršius įsitempia. Šis skysčio paviršiaus įtempimas suteikia vandens lašui sferinę formą. Svarbi vandens savybė yra ta, kad vanduo geocheminiuose procesuose veikia kaip intensyvus tirpiklis.

Organizmų vanduo Atmosferos vanduo Dirvožemio vanduo Upės Ledynai Ežerai-tvenkiniai ir pelkės Vandenynai ir jūros Požeminis vanduo Žemės plutos vanduo Apatinės litosferos vanduo Mantijos vanduo.

Pagrindinė nuosėdinės medžiagos transporto rūšis sausumoje. Upės denuduoja ir perneša eliuvį iš jo susidarymo vietų. Laikini vandens srautai perneša medžiagą nedideliu nuotoliu, tačiau jų jėga gali būti milžiniška. Upės perneša medžiagą gana dideliais nuotoliais. Vandens dinamika nėra pastovi nei pastoviuose, nei laikinuose vandens srautuose. Srautai pulsuoja tiek vertikalia tiek horizontalia kryptimi. Vandens pagausėjimas arba nusekimas, sezoniniai ir globalaus masto pokyčiai. Srovių sūkuriavimas, susijungimas, išsiskyrimas ir kt. Pernešama nuosėdinė medžiaga yra rūšiuojama pagal nuotrupų dydį, jų lyginamąjį svorį, formą. Vyksta intensyvi nuotrupų dezintegracija, dalelių apzulinimas. Kuo pernašos kelias ilgesnis, tuo pokyčiai didesni.

Į žemės paviršių nuolatos iškrinta atmosferos krituliai lietus, sniego ir ledo pavidalu.

  • Biologija Skaidrės
  • 2011 m.
  • 32 puslapiai (1763 žodžiai)
  • Biologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 2517 KB
  • Dezaktyvacija. Vandens geologinis darbas
    10 - 2 balsai (-ų)
Dezaktyvacija. Vandens geologinis darbas. (2011 m. Kovo 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/dezaktyvacija-vandens-geologinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:17