Didysis M Kopernikas ir Lietuva


Mikalojus kopernikas ir lietuva. M.kopernikas. Kopernikas referatas.

Lietuvių referatas. Didysis m. Kopernikas ir Lietuva. Prieš 525 metus istorinėje prūsų žemėje, Varmės vyskupystėje, Torūnės mieste, turtingo pirklio šeimoje gimė įžymusis kosmologas Mikalojus Kopernikas (1473 02 19-1543 05 24). Jaunuolį išaugino, išleido į mokslus dėdė vyskupas Lukas Vacenrodė, krašto valdytojas. Kopernikas studijas pradėjo 1491 m.


Prieš 525 metus istorinėje prūsų žemėje, varmės vyskupystėje, torūnės mieste, turtingo pirklio šeimoje gimė įžymusis kosmologas mikalojus kopernikas (1473 02 19-1543 05 24). M. Kopernikas studijas pradėjo 1491 m. Krokuvos universitete, kur astronomiją dėstė garsus profesorius albertas (vaitiekus) brudzevskis (1445-1497) (beje, nuo 1494 m. Dirbęs vilniuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio aleksandro sekretoriumi; čia ir palaidotas). Nuo 1496 m. M. Kopernikas studijavo teisę ir mediciną italijos universitetuose bolonijoje, paduvoje, feraroje. 1503 m. Grįžo į varmę. Kaip kapitulos kanauninkui jam teko rūpintis įvairiomis krašto administracinėmis ir ekonominėmis problemomis: monitarine politika, gynyba nuo kryžiuočių ordino ir kt. Be to, buvo ir gydytoju, tad astronominiams darbams telikdavo laisvalaikis. Kruopščiai išstudijavęs klaudijo ptolemėjo efemerides , m. Kopernikas suvokė, kad saulės sistemos planetų judėjimą galima paaiškinti kur kas paprasčiau ir logiškiau, remiantis heliocentrine ir žemės reliatyvistinio judėjimo idėjomis. Tai jis išdėstė 1515 m. Rankraštyje mažasis komentaras . Tada ėmėsi fundamentalaus saulės sistemos sandaros pagrindimo. Šis darbas užtruko iki 1533 metų. Ieškodamas papildomų argumentų, m. Kopernikas vėl grįžo prie astronominių stebėjimų. Heliocentrizmą propaguoti ėmėsi jo mokinys jurgis joachimas fon lauchenas, kilęs iš austrijos provincijos retijos, dėl to pramintas retiku (g. J. Rheticus, 1514-1576). 1540 m. Jis išleido pirmąjį pasakojimą , kuriame paskelbė heliocentrinės sistemos esmę, pagrįsdamas m. Koperniko pagrindinio veikalo de revolutionibus orbium coelestium ( apie dangaus sferų sukimąsi ) ištraukomis. Savo veikale medžiagą m. Kopernikas išdėstė kaip ir k. Ptolemėjas savo knygoje, tik dalių paliko perpus mažiau - iš viso šešias. J. Retiko pastangomis niurnberge išspausdintą knygą autorius paėmė į rankas keletą dienų prieš savo mirtį fromborke. Jos leidimas buvo pakartotas 1566 m. Bazelyje, 1617 m. Amsterdame.

Nelengvas buvo m. Koperniko teorijos kelias į mokslinį pripažinimą: fizikai dar nebuvo suformulavę inercijos dėsnio, netiksli ir paties kosmologo prielaida, kad planetų orbitos yra apskritiminės. Be to, knyga dėl perdėto komentatorių įkarščio 1616 m. Buvo įtraukta į kenkiančių bažnyčios autoritetui veikalų sąrašą ir uždrausta platinti. Vis dėlto de revolutionibus. išdėstytais rezultatais buvo plačiai naudojamasi astronomijoje; net kalendorinė popiežiaus grigaliaus xiii 1582 m. Reforma buvo atlikta pagal m. Koperniko patikslintąją tropinių metų trukmę.

Didysis M Kopernikas ir Lietuva. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/didysis-m-kopernikas-ir-lietuva.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:30