Didžioji Prancūzų revoliucija


Didzioji prancuzijos revoliucija. Didzioji prancuzijos revoliucija priezastys. Prancuzijos revoliucijos priezastys. Prancuzijos revoliucija priezastys. Prancuzijos revoliucija. Didziosios prancuzu revoliucijos priezastys. Didziosios prancuzijos revoliucijos padariniai. Revoliucijos priezastys. Didzioji prancuzijos revoliucija luomai. Didžioji prancūzų revoliucija literatūroje.

Istorijos konspektas. Didžioji prancūzų xviiia. Revoliucija. Revoliucijos priežastys. Buržuaziniai pertvarkymai xviiia. Švietėjų mintys xviiia. Pranzūzija buvo absoliutinė monarchija. Vyravo feodaliniai santykiai, kur valstiečiai, amatininkai buvo apkrauti feodalinėm prievolėm už žemę, už pervežimą per tiltą, už kepimą duonos pono krosnyje ir t. T. Valstiečiai išlaikydavo ne tik savo sinjorą, bet ir karaliaus rūmus, armiją, valdininkus – visą feodalinę valstybę. Amatams vystytis trukdė viduramžių cechai.


Didžioji prancūzų xviiia. Revoliucija. Revoliucijos priežastys. Buržuaziniai pertvarkymai xviiia. Švietėjų mintys.

Xviiia. Vyravo feodaliniai santykiai, kur valstiečiai, amatininkai buvo apkrauti feodalinėm prievolėm už žemę, už pervežimą per tiltą, už kepimą duonos pono krosnyje. Visi žmonės buvo suskirstyti į tris luomus: pirmasis – dvasininkai, antras – bajorija. Šie abu luomai privilegijuoti ir atleisti nuo mokesčių. Trečią luomą sudarė valstiečiai, amatininkai, bekylanti buržuazija. Jie mokėjo visus mokesčius ir išlaikė pirmus du luomus.

Taigi prievolės stabdė žemės ūkio, amatų, prekybos vystymasi. Feodaliniai santykiai ir apsoliutinė monarchija trukdė plėtotis šalies gamybos jėgomis ir naujiems kapitalistiniams santykiams ir dėl to kilo prancūzijoje buržuazinė revoliucija.

Trečio luomo interesus gynė ir xviiia. Rašytojai, mokslininkai, kurie vadovavosi švietėjais. Švietėjai volteras, montesje, ruso ir melje. Didro kritikavo feodalizmo negeroves ir pasisakė už žmogaus išlaisvinimą, lygybę. Jie švietė žmones artėjančiai revoliucijai, nes jų idėjos vedė prie buržuazinės santvarkos intvirtinimus.

Revoliucijos situacija susidarė 1789m. Karalius buvo priverstas po ilgos pertraukos sušaukti generalinius luomus. Kadangi trečiasis luomas sudarė, atstovavo tautos daugumą, todėl jie nepakluso karaliui ir pasiskelbė steigiamuoju susirinkimu, nes ketino priimti konstituciją. Karalius pradėjo telkti.

  kariuomenę. Sužinoję apie tai paryžiečiai 1789m. Liepos 14d. Šturmuoja karakiaus tvirtovę – bastilijos kalėjimą, paskelbė visų žmonių lygybę ir laisvę, panaikino luomus. Tačiau valstiečių prievolės buvo paliktos, išliko nors ir apribota monarchija. Liaudis reikalavo paskelbti respubliką ir nuteisė karalių. 1792m. Sukilėliai apsupo karaliaus rūmus ir nuverčia ne tik karaliaus valdžią, bet ir stambios buržuazijos išrinktas nacionalinis konventas paskelbė respublika, nubaudė mirtimi liudviką xvi. Tačiau į valdžią atėjusi žiraudistinė buržuazija ir toliau nepaisė liaudies norų, todėl jakobinų klubas (robespieras, dontonas, maratas) paragino masės naujam sukilimui. 1793m. Į valdžią ateina. Smulk. Burž.

  • Istorija Konspektai
  • 2011 m.
  • 3 puslapiai (738 žodžiai)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 7 KB
  • Didžioji Prancūzų revoliucija
    8 - 3 balsai (-ų)
Didžioji Prancūzų revoliucija. (2011 m. Vasario 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/didzioji-prancuzu-revoliucija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 15:29