Didžiosios naftą išgaunančios valstybės ir jų eksporto kryptys


Geografijos referatas. Įvadas. Naftos kilmė, gavyba. Nafta – svarbi žaliava chemijos pramonei. Naftos ir duju vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje. OPEC organizacija. Didžiausios valstybės turinčios naftą ir jų eksporto pasiskirstymas. Naftos rezervai pagal šalis. Naftos gamyba. Naftos suvartojimas. Naftos eksportas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Nafta yra sudėtingas skystųjų angliavandenilių bei sieros, azoto ir deguonies organinių junginių mišinys, kuriame taip pat yra ištirpę ir kietieji angliavandeniliai bei dervos ir disperguoti asfaltenai. Be to, žalioje naftoje yra ištirpusių ir sočiųjų angliavandenilinių dujų. Iš naftos gaminami įvairių rūšių skystieji degalai: benzinas, žibalas, reaktyvinis kuras, dyzelinas, krosnių ir katilų kuras. Iš aukštesnės virimo temperatūros frakcijų ir likučio gaminamos alyvos bei tepalai. Suskystintos dujos, parafinas, suodžiai gumos pramonei, koksas, įvairių markių bitumas taip pat yra naftos perdirbimo produktai.

Nafta – viena svarbiausių gamtinių iškasenų ir vienas pagrindinių techninio kuro šaltinių. Šiuo metu vartojamo pagrindinių rūšių kuro maždaug 32 proc., sudaro akmens anglis, apie 59 proc., - nafta ir dujos, apie 7 proc., - hidroenergija, apie 2 proc – atominė energija. Apie naftos kilme sukuria įvairių hipotezių. Naftos organinės kilmės šalininkai mano, jog nafta susidarė iš jūrų kilmės organinių medžiagų skilimo produktų. Tai įrodo, naftoje esančios gyviesiems organizmams būdingos medžiagos – riebiosios rūgštys, sterinai, hormonai, chlorofilas. Naftos neorganinės kilmės šalininkai teigia, jog angliavandeniliai galėjo susidaryti iš elementų pradinėje planetos kūrimosi stadijoje. Vienas iš įrodymų yra tai, jog didžiųjų planetų atmosferose rasta daug metano. Kosminiuose kūnuose rasta (dujinės chromatografijos ir spektroskopijos metodais) angliavandenilių, aminorūgščių ir kitų junginių, kurių, kaip žinome, yra gyvuosiuose organizmuose bei jų skilimo produktuose.

Karbidinės teorijos (pirmasis ją pateikė D. Mendelejevas) šalininkai mano, jog nafta susidarė, veikiant vandeniui metalų karbidus, esančius žemės gelmėse. Ši hipotezė paaiškina, kodėl didelių naftos telkinių yra 2-3 km gylyje. Tokiame gylyje nafta negalėjo atsirasti iš gyvųjų organizmų.

Nafta žmogus žinojo jau gilioje senovėje (keletą amžių prieš mūsų erą). Iš išsiveržusios į paviršių naftos susidaręs dervos pavidalo bitumas buvo vartojamas kaip rišančioji statybinė medžiaga, taip pat vaistams. Senovės graikai, romėnai ir kiniečiai naftą vartojo karo reikalams. I amžiujė prieš mūsų erą arabai turėjo įrengimus naftai distiliuoti.

Nafta iš žemės gelmių išgaunama gręžiant gavybos gręžinius, neretai iki 3-5 km gylio. Kadangi žemės gelmėse naftos telkiniai būna gana dideli ir nafta yra veikiama didelio slėgio, išgręžus gręžinį pradžioje ji dažniausiai trykšta savaime. Kai naftos telkinyje sumažėja, krinta jos slėgis ir nafta nebepajėgia gręžiniu pakilti iki žemės paviršiaus. Todėl tolesnė naftos gavyba iš šio telkinio tęsiama naudojant įvairias priverstines technines ir technologines priemones – svirtinius arba kito tipo naftos siurblius, dujų liftinį pakėlimą ir pan. (žr. 1 pav).

  • Geografija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2609 žodžiai)
  • Geografijos referatai
  • Microsoft Word 450 KB
  • Didžiosios naftą išgaunančios valstybės ir jų eksporto kryptys
    10 - 7 balsai (-ų)
Didžiosios naftą išgaunančios valstybės ir jų eksporto kryptys. (2015 m. Spalio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/didziosios-nafta-isgaunancios-valstybes-ir-ju-eksporto-kryptys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:48