Dieviškoji komedija


Lietuvių rašinys. Dieviškoji komedija. Dantė Aligjeris. Kūrinio tema. Laikas ir vieta. Turinys. Nežinomi žodžiai.


Dantė Aligjeris sulaukęs trisdešimt penkerių metų atsiduria tamsiame, siaubingame miške. Jam net mirtis atrodo mažiau baugi, nei giria. Dantė ėjo link kauburio, tačiaujam kelią pastojo margašonė lūšis. Lūšis simbolizuoja gašlybę. Toliau jis pamatė liūtą (puikybė) ir vilkę (godumas). Jos žvilgsnis išsklaidė Dantės ryžtą pasiekti kauburą. Besitraukdamas atgal jis pamato blyškų siluetą. Tai buvo Vergilijus. Jis pasako Dantei, jog bus jo kelrodys ir kartu eis į požemio gelmes. Jie patenka į pragaro prieangį. Čia kenčia tie, kurie „nėra regėję nei paniekos, nei laurų išdidžių.“. Čia esančius rijo kirminai, gėlė širšės. Toliau jie patenka į pirmąjį pragaro ratą. Jame gyvena pats Vergilijus. Rate „nėr šauksmų, kurie šiurpu nukrato“, čia sielvartauja „be skausmo ir vargų“. Pirmąjame rate gyvena tie, kurie nepriimė krikšto, nebuvo Viešpaties tarnai.

Dieviškoji komedija. (2014 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/dieviskoji-komedija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:50