Difrakcinė gardelė


Fizikos laboratorinis darbas. Pagrindinės formulės ir matavimo metodika.


Paprasčiausia skaidrioji vienmatė difrakcinė gardelė yra stiklo ar kvarco plokštelė su daugybe vienodos formos lygiagrečių rėžių, atskirtų neskaidriais tarpais. Viename milimetre būna 300, 600,1800 ir net iki 2400 režių, kai gardelės plotis keli centimetrai. Vadinasi, bendras gardelės rėžių skaičius N yra labai didelis. Pažymėkime gardelės rėžio plotį b, neskaidraus tarpo plotį a. Dydis d=a+b yra vadinamas difrakcinės gardelės konstanta.

Padėkime lygiagrečiai difrakcinei gardelei surenkamąjį lęšį, o pastarojo židinio plokštumoje pastatykime ekraną. Paprastumo dėlei tarkime, kad statmenai į difrakcinė gardelę krinta plokščia monochromatinė banga, tuomet kiekvienas apšviestas gardelės rėžis tampa atskiru koherentinių bangų šaltiniu, spinduliuojančiu šviesą visomis galimomis kryptimis. Šviesa, atsklidusi iš atskirų rėžių, interferuoja, ir ekrane matome difrakcinį vaizdą ryškias siauras juosteles, atskirtas palyginti plačiais tamsiais tarpais. Centre matomas maksimumas, kurį sukuria spinduliai, krintantys statmenai į ekraną ( =0).

Iš atskirų rėžių atitinkami spinduliai, krintantys kryptimis, kurios tenkina sąlygą

interferuodami stiprina vienas kitą. Virpesių amplitudė atitinkamame ekrano taške yra N kartų didesnė, negu amplitudė virpesių, kuriuos sukelia spinduliai iš vieno plyšio, krintantys kampu :

Difrakcinė gardelė. (2015 m. Lapkričio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/difrakcine-gardele.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:51