Dinamika špera


Inžinerijos Špera. Automobilio stabdžių antiblokavimo sistema. Virpesių klasifikacija. Koreliacinės funkcijos. Virpamojo dydžio ( slėgis, poslinkis, greitis, pagreitis, temperatūra ir kt. Harmoniniai virpesiai. Kompleksunių amplitudžių metodo taikymas. Harmoninei analizei. Periodinius virpesius, turinčius periodą , galima interpretuoti kaip harmoninių virpesių, kurių periodai ( čia ), ir vidutinės virpesių reikšmės sumą. Nestacionarūs virpesiai. Atsitiktiniai virpesiai. Virpesiai kurių parametrai bet kuriuo laiko momentu yra atsitiktiniai dydžiai vadinami atsitiktiniais virpesiais (stochastiniai). Jų negalima aprašyti jokia vienareikšme funkcija. Diferencialinių lygčių sistema.


Padidėjus automobilių važiavimo greičiui, ypatingas dėmesys skiriamas jo saugumui, kuris priklauso nuo automobilio konstrukcijos, ypač jo stabdžių sistemos, kadangi laiku sustabdžius automobilį galima būtų išvengti daug nelaimių.

čia: – važiavimo greitis; - rato kampinis greitis; - rato dinaminis spindulys

Automobilio rato sukibimas su kelio paviršiumi priklauso nuo kelio ir padangos būklės, ir ratų santykinio slydimo.

čia: - rato masė ir masių inercijos momentas apie ašį statmeną rato plokštumai; - rato riedėjimo ir oro pasipriešinimo koeficientai; - varantysis ir stabdymo sukimo momentai; - traukos jėga.

Automobilio stabdymo sistema: a – hidraulinė sistema; b – dalis ABS :

Tiesinės ir netiesinės virpamosios sistemos. Tiesinėse sistemose vyksta tiesiniai virpesiai, o netiesinės sistemose – netiesiniai virpesiai. Tiesinės sistemos aprašo teisinės diferencialinės lygtys, netiesinės – netiesinės diferencialinės lygtys.

Autonominės ir neautonominės sistemos. Autonominės sistemos yra tokios , kurių virpesiai vyksta nuo anksčiau sukauptos vidinės energijos (pavyzdžiui, kūnui suteikus pradinį greitį). Kitos sistemos vadinamos neautonominės.

Konservatyviosios ir nekonservatyviosios sistemos. Konservatyviosios – tokios, kuriose trinties ir kitokių slopinimo jėgų nepaisoma. Autonominėje sistemoje sukelti virpesiai nesilpsta ir nedidėja. Tai idealizuota sistema, nes gamtoje tokių nėra. Visos kitos virpamosios sistemos yra nekonservatyviosios. Jų pilnutinė energija sistemai virpant būna nepastovi, o konservatyviųjų – pastovi. Nekonservatyviosios sistemos dar skirstomos: disipatyvines ir autovirpesių (savaiminių virpesių) sistemas. Disipatyvinės – tokios, kuriose, laikui bėgant virpesiai išnyksta (užgesta). Autovirpesių sistemos – tokios autonominės stacionariosios sistemos (be išorinio žadinimo jų parametrai lakui bėgant nesikeičia), kurioje tam tikromis sąlygomis gali kilti savaiminiai virpesiai. Autovirpesiams energiją teikia nevirpantis energijos šaltinis, esantis sistemoje, ir pati sistema automatiškai ima iš jo virpesiams reikalingą energiją (pavyzdžiui, laikrodžio švytuoklė svyruoja nuo energijos , sukauptos spyruoklėje arba pakeltų svarelių potencinė energija). Autovirpesiams energiją teikia nevirpantis energijos šaltinis, esantis sistemoje, ir pati sistema automatiškai ima iš jo virpesiams reikalingą energiją (pavyzdžiui, laikrodžio švytuoklė svyruoja nuo energijos , sukauptos spyruoklėje arba pakeltų svarelių potencinė energija).

Holonominės ir neholonominės sistemos. Nagrinėjamų virpamų sistemų ryšiai varžo sistemų elementų judesius. Ryšiai analizinėje mechanikoje skirstomi į holonominius ir neholonominius (neintegruojamuosius). Holonominiai ryšiai riboja tik sistemos padėtis (geometriniai ryšiai), neholonominiai - ir padėtis, ir greičius. (Pavyzdžiui, be slydimo riedančio plokštuma automobilio rato lietimosi su ja taško greitis turi būti lygus nuliui).

Laisvieji virpesiai atsiranda autonominės sistemose, priverstiniai – neautonominėse sistemose; pastaruosius palaiko kintamos išorinės jėgos, kinematinis žadinimas (trikdys) ir jėgų momentai, kintantys laikui bėgant.

Parametriniai virpesiai atsiranda nestacionariosiose virpamosiose sistemose. Kurių parametrai kinta laikui bėgant.

Autovirpesiai virpesiai (savaiminiai virpesiai) priklauso tik nuo pačios sistemos savybių. Jie atsiranda ir vėliau palaikomi papildant energiją iš nevirpamojo šaltinio, esančio pačioje sistemoje.

Virpamojoje sistemoje galimi ir mišrieji virpesiai; jie gali būti priverstiniai, parametrinių virpesių ir autovirpesių (ar kitokių virpesių) suma.

Technikoje dažniausiai susiduriama su periodiniu, kai kuriais atvejais ir harmoniniu žadinimu. Tiek techniniu, tiek matematiniu požiūriu labai svarbus yra impulsinis ir smūginis žadinimas. Be to yra stacionarūs, tiek nestacionarūs atsitiktiniai virpesiai.

  • Inžinerija Šperos
  • 2015 m.
  • 3 puslapiai (3035 žodžiai)
  • Inžinerijos šperos
  • Microsoft Word 606 KB
  • Dinamika špera
    10 - 5 balsai (-ų)
Dinamika špera. (2015 m. Sausio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/dinamika-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:40