Dinamika


Besisukancio kuno kinetinio momento teorema. Kinetinio momento teorema. Sistemos kinetinės energijos teorema.

Fizikos Špera. Dinamikos aksiomos. Mater. Taško judėjimo diferencialinės lygtys. D’alambero principas materialiam taškui. Judesio kiekio teorema mater. Taškui. Kinetinio momento teorema. Darbas ir galingumas. Kinetinės energijos teorema. Mechaninė sistema. Sistemos judėjimo diferen. Lygtys. Inercijos centro judėjimo teorema. Sistemos judėjimo kiekio teorema. Sistemos kinetinės energijos teorema. Slenkamojo judėjimo dinamika. Kūno sukimosi diferen. Lygtis. Besisukančio kūno kinetinės energijos teorema. Kūno plokščiojo judėjimo dėsnis. Plokščiai judančio kūno kinetinės energijos teorema.


I aksioma (inercijos dėsnis):materialus taškas nejuda arba juda tolygiai ir tiesiaeigiškai,kol atsiranda jėgos , kurios priverčia jį pakeisti šią būseną. Iš čia matome , kad ramybė ir tolygus tiesiaeigis judėjimas yra natūralios materialaus taško būsenos. Mater. Taško savybė išlikti tokioje būsenoje vadinama jo inertiškumu , o jėgų neveikiamo taško judėjimas –inerciniu judėjimu.

Ii aksioma (ii niutono dėsn. ):mater. Taško pagreitis proporcingas tašką veikiančiai jėgai ir nukreiptas jėgos veikimo linkme: ma=p; m-mater. Taško masė ,a-pagreitis,p-tašką veikianti jėga.

Iii aksioma (akcijos-reakcijos dėsnis):poveikis (akcija) visada lygus atoveikiui (reakcijai),t. Dviejų kūnų poveikiai vienas kitam yra vienodo didumo ir priešingai nukreipti.

Iv aksioma (geometrinės jėgų sudėties taisyklė): kai vienu metu tašką veikia kelios jėgos , kiekviena jėga suteikia taškui tokį pjei vektorių r išreikšti mater. Taško koordinatėmis x , y , z , o jėgą p projekcijomis px , py , pz , ši lygtis ekvivalentiška: mx’’= px ; my’’= py ; mz’’= pz , čia x’’=v’x ; y’’=v’y ;z’’=v’z ; taško pagreičio projekcijos koord. Ašyse. Naudojant natūraliąją koord. Ašį vietoj (1) lygties gausime tris d0 = pb , v’ = s’’ ir v2/r - tangentinė ir normalinė pagreičio projekcijos. Pt , pn , pb – jėgos projekcijos trajektorijos liestinėje , svarbiausioje normalėje ir binormalėje. Tiriant suvaržyto taško a judėjimą , ryšys atmetamas ir jo veikimas pakeičiamas normaline ir tanst ir sn yra aktyvosios jėgos projekcijos rušios kreivf = - ma vadinamas inercijos jėga. Iš šios formulės matyti , kad inercijos jėgos didumas lygus taško masės ir pagreičio modulio sandaugai. Inercijos jėgos kryptis priešinga greičio krypčiai. Taigid'alambero principas : prie materialųjį tašką veikiančios jėgos p pridėjus inercijos jėgą f , gaunama atsverta jėgų sistema. Tokiai jėgų sistemai gali mater. Taško judėjimo kiekio pokytis per kurį nors laikotarpį lygus tašką veikiančių ryšį tarp kinetinio momento kurio nors nejudamo centro atžvilgiu išvestinė laiko atžvilgšios lygybės reiškia , kad materialaus taško kinetinio momento kurios nors ašies atžvilgiu išvestinė laiko atžvilgiu lygį mate elementarus jėgos darbas lygus jėgos projekcijos trajektorijos lies galingumas – mašinos pajėgumas per tam tikrą laiką atlikti tam tikrą darbą. Jį galima išreikšti laiko materialaus taško kinetinės energijos pokytis kokiame nors kelyje lygus tašk taškų sistema , vadinama visuma taškų , kurių judėjimai priklauso vienas nuo kito.

  • Fizika Šperos
  • 2011 m.
  • 5 puslapiai (1348 žodžiai)
  • Fizikos šperos
  • Microsoft Word 38 KB
  • Dinamika
    10 - 3 balsai (-ų)
Dinamika. (2011 m. Rugsėjo 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/dinamika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:17