Diplomatinis protokolas


Etikos referatas. Įvadas. Diplomatinio protokolo sąvoka. Vienos kongresas. Diplomatija ir protokolas valstybės valdyme. Vizitai ir jų rūšys. Oficialusis vizitas. Darbo, tranzito ir mandagumo vizitas. Vizitų programos ir jų parengimas. Garbingų svečių sutikimas. Priėmimai. Priėmimų tipai. Oficialūs pokalbiai. Vėliavos. Išvada. Literatūra.


Darbo tyrimo objektas - diplomatinio protokolo funkcijų ir reikalavimų įtaka šalių politiniams santykiams.

Pats protokolo terminas yra kilęs iš graikų kalbos žodžio protokollan, kuris reiškia „turinio sąrašą“. Šis žodžio apibrėžimas atsirado iš dviejų žodžių: proto- „pirmas“ ir kollema- „pripildytas“ . Taip buvo vadinamas pirmas puslapis, kuriame buvo nurodomas dokumento turinys. Mus protokolo terminas pasiekė iš lotynų ir prancūzų kalbos. Protokolu taip pat yra vadinama pirmoji sutarties versiją prieš ją ratifikuojant, taip pat pokalbių rezultatų užrašai, tinkamo elgesio kodeksas.

Diplomatinio protokolo dėka, valstybės jaučia pagarbą, o valstybių atstovų santykiai, taip sakant įgauna harmoningą dermę, viskas tai pasiekiama etiketo ir geru manierų dėka. Karolis Bertonis, vienas iš diplomatinio protokolo kūrėjų, taip aiškino protokolio keliamus uždavinius : „Protokolo ir diplomatinio etiketo tikslas- ne vien įžeidinėjimų ir įtampų prevencija, bet ir pozityvus aikštelės išlyginimas ir harmoningos bei pokalbiams apie tarptautinių santykių reikalus palankios aplinkos kūrimas. Tai įmanoma padaryti iš anksto sutarus dėl tam tikrų principų ir taisyklių. Visuomenei demokratėjant ir žmonių sambūvio principams paprastėjant, keičiasi ir tos taisyklės bei papročiai“ . Galima sakyti, kad niekas geriau nei ceremonijos neperteikia pagarbos, tačiau diplomatinis protokolas keičiasi drauge su pasauliu ir jo raida. Šiuolaikiniame pasaulyje protokolo terminas vartojamas mandagumui, kuris sujungia diplomatines formas, ceremonijas ir etiketą, apibūdinti. Būtina prisiminti, kad protokolo ir etiketo sąvokos ne identiškos, tačiau dažnai sutampa. Protokolas normuoja vasltybių ir jų atstovų santykius, o etiketas nurodo, kaip elgtis ir rengtis viešose vietose.

Diplomatinis protokolas, kurį dabar visi suprantame, iš esmės susiformavo veikiamas prancūzų tradicijų. Taip kaip lygiagrečiai su pasaulio pasikeitimais keitėsi ir plėtojosi užsienio politika, atėjo laikas juos sutvarkyti tarptautiniu mastu. Bene svarbiausią vaidmenį šiame procese suvaidino Vienos kongresas, kuris po 1815 m. po Napoleono karų, apibrėžė naująją Europos politinę tvarką, kuri remiasi suverenių valstybių lygybės sąvoka. Dokumento, kurį priėmė kongresas, XVII priede, yra nurodytos taisyklės, kurios suvienodina diplomatinius rangus, sutarčių rengino ir jų pasirašymo principus . Tada buvo aiškiai apibrėžta diplomatų pirmumo tvarka, sulygintos jų privilegijos ir suvienodinti jų priėmimo būdai, kurie anksčiau priklausė nuo diplomato dinastinio ryšio. Kai buvo patvirtintas toks susitarimo protokolas, atsirado nauja žinių sritis- diplomatinis protokolas.

Kongresas taip pat nustatė, jog ambasadoriui, atstovaujančiam valdovo asmeniui, turi būti kartu taikomas ir monarcho etiketas, pvz. Teisė vadintis ekscelencija, teisė nenusiimti galvos apdangalo monarcho akivaizdoje (tik tuo atvejų jeigu monarchas irgi su galvos apdangalu), teisė gauti karinę pagarbą, pirmumo teisė dalyvaujant deputatų ir ministrų vizituose. Visų šių taisyklių visumą pradėta vadinti diplomatiniu protokolu, nes jos nustatė bei reglamentavo elgesio ir etiketo formas, kurių būtina laikytis priimant užsienio valstybių atstovus.

Visiems žinomų ir pripažintų elgesio taisyklių bei normų laikymasis ir išmanymas, jau daugybę amžių yra laikomas gero išsiauklėjimo, išsilavinimo, taip pat geros kilmėsm bei aukštos padėties visuomenėje požymiu. Šiuolaikiniame pasaulyje, šios taisyklės ne tik neprarado vertės, bet priešingai, dėmesys žmogaus išorei, taip kaip jis elgiasi bei kalba, rengiasi, vis auga ir padeda mums susidaryti nuomonę apie tą asmenį susipažįstant su juo. Ne veltui yra posakis: „Pasitinkame pagal išvaizdą, išlydime- pagal protą“.

Žmogaus elgesys ir manieros yra labai svarbūs kiekvieno žmogaus kasdieniniuose santykiuose, nėra ko stebėtis, kad valstybių santykiuose, visuotinai pripažintų elgesio taisyklių laikymasis yra suabsoliutinamas. Todėl visuotinai priimtos tarptautinio bendravimo taisyklės- protokolas, susiformavo susiduriant ne tik skirtingoms ekoniminėms ir socialinėms sistemoms, bet ir skirtingos kultūros, papročių ir tradicijų valstybėms.

Protokolas apima ne tik oficialių užsienio valstybių vyriausybių, diplomatinių delegacijų, parlamentinių, pavienių politinių veikėjų priėmimo tvarką, bet taip pat atitinkamų savo šalies atstovų vizitų į užsienio šalis organizavimą. Protokolas yra grindžiamas tarptautinių santykių praktika bei tradicijomis, kurio privalo laikytis visos institucijos, siekančios darnių santykių.

Valstybės tarpusavyje bendradarbiauja per savo įgaliotus piliečius, kurie suvokiami greičiau ne kaip asmenys, bet kaip pati atstovaujama valstybė. Pastebime, kad daugumoje valstybių tiek valstybinio tiek diplomatinio protokolo funkcijas atlieka vienintele šalies protokolo tarnyba, departamentas arba skyrius, o konkrečios valstybės užsienio reikalų ministerijos struktūrinis padalinys. Protokolo vienybės svarba aiškinama tuo, jog valstybių užsienio politikos veikla yr vykdoma per užsienio reikalų ministeriją. Toks protokolinės veiklos vientisumas ir profesionalus padėties visose tos veiklos stadijose išmanymas leidžia tinkamai, pagal visus protokolo ir tarptautinio etiketo reikalavimus, organizuoti tarpvalstybinius susitikimus ir kitus renginius .

  • Etika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4723 žodžiai)
  • Etikos referatai
  • Microsoft Word 36 KB
  • Diplomatinis protokolas
    10 - 10 balsai (-ų)
Diplomatinis protokolas. (2015 m. Gruodžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/diplomatinis-protokolas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:08