Dirbamos (ariamos) žemės poveikis bendrai plotų deklaracijai Lietuvoje Kiekybiniai metodai versle


Žemės ūkio kursinis darbas.

Įvadas. Temos aktualumas. Deklaravimo schema. Mano darbo tikslas. Aprašomoji statistika. Pavadinimų skalės vaienas kintamasis. Kiekybinis kintamasis. Skaitinė duomenų charakteristika. Dviejų kiekybinių kintamųjų sklaidos diagrama. Grandininiai pokyčiai. Rodiklių dinamika. Koreliacinė-regresinė analizė. 2015 m. prognozavimas trimis metodais. Slenkančiojo vidurkio metodas. Svertinis prognozavimo metodas. Eksponentinio išlyginimo metodas. Išvada. Rekomendacijos ir pastebėjimai. Literatūra/ šaltiniai. Internetiniai šaltiniai. Literatūra.


Po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvoje buvo chaosas ir žmonės ,,bet kaip” išsidalino žemes. Kai lengvai ūkininkauti tapo nepopuliaru ir ūkiams reikėjo vis mažiau žmonių darbo jėgos, miestai tapo apgulti, o kaimai pradėjo merdėti. Kažkada buvę naudingi plotai užžėlo ir tapo tankumynais, netvarkingais miškais, pelkėmis, bruzgynais. Valdžia pasinaudojo esama situacija. Išleido įstatymus, kurie paremti žemės prižiūrėjimu. Dabar, kuomet atsigavo žemės ūkis Europoje ir Lietuvoje, ūkininkai ir įmonės ieško žemės plotų, kuriuos galėtų įdirbti. Žmonės, turintys keletą hektarų arba keliasdešimt arų, verčiau renkasi išnuomuoti žemę. Taip žemė būna išvalyta ir naudojama pagal paskirtį žemės ūkiui.

Pasirinkau vieną kintamąjį iš dviejų – žemės ūkio deklaracijos paraiškų vienetais ir nubraižiau stulpelinę, juostinę bei skritulinę diagramas.

Norint nubraižyti dažnių ir santykinių dažnių histogramas, turime suskaičiuoti intervalo ilgį, imtį ir santykinį dažnį.. Intervalo ilgį pasirinkau 2, t.y., du metus. Imtis skaičiuojama sudedant visas intervalų reikšmes, o santykinis dažnis skaičiuojamas intervalo reikšmę padalinus iš imties.

Šiame punkte bus apskaičiuojama duomenų mediana, vidurkis, dispersija, vidutinis standartinis nuokrypis bei pirmasis ir trečiasis kvartiliai.

Mediana – tai reikšmė, kuri dalija variacinę eilutę, populiaciją ar tikimybinį pasiskirstymą į dvi lygias dalis. Ji apskaičiuojama naudojant excel funkciją MEDIAN.

Vidurkis – tai vidutinė reikšmė, nustatyta tiriant skirtingus objektus. Apskaičiuojamas naudojant excel funkciją AVERAGE.

Ariama žemė ir deklaruojami žemės plotai – kasmet daugiau ar mažiau svyruojantys rodikliaiIki 2004 m., kai Lietuva nepriklausė Europos Sąjungai, deklaruojų pkotų mastai buvo tikrai mažesni. Pateikiamos 2004-2014 m. ariamos žemės(ha.) ir užregistruotos žemės plotai (ha.), kurie bus naudojami tolimesniuose skaičiavimuose.

Atliekamoje analizėje nepriklausomas kintamasis (x) - ariamoji žemė ; priklausomas kintamasis (y) –deklaruotas plotas. Pirmiausia, reikia apskaičiuotiX koreliacijos koeficientą, kuris apskaičiuojamas su excel funkcija CORREL.

Pagal gautąjį koreliacijos koeficientą r = 0,93 galima teigti, kad tarp paraiškų ir plotų egzistuoja tiesioginis labai stiprus ryšys, labai stipri koreliacija.

Gautojo koreliacijos koeficiento įverčio reikšmingumą tikriname naudojant imties statistiką t. (naudojant 95% patikimumą) gauta reikšmė:

Palyginame T kritinę reikšmę su apskaičiuotąja. 2.306004135<7.062265795, t.y. Tkrit

Iš skaidos grafiko galime teigti, kad egzistuoja tiesinis stiprus ryšys. Gautas determinacijos koeficientas R2=0.8617. Beveik 86,2% Y (deklaruoto žemės ploto) kitimo paaiškinami X (ariamo ploto) kitimu. Kadangi R2>0,25, tai tiesinės regresijos modelis tinkamas.

Ištyrus arimio laukams deklaruojamam plotui, gauta regresijos lygtis y=2042386.79+0.4236 x. Remiantis šia lygtimi galima teigti, kad ariamai žemiai padidėjus 1000 ha, Bendra deklaruojama žemė padidėtų vidutiniškai ~400ha.

Apskaičiavus prognozę slenkančiojo vidurkio metodu nustatyta, kad deklaruotų plotų apimtis 2015 metais sieks 2819874.99 ha. Prognozė apskaičiuota dviejų metų slenkančiuoju vidurkiu, kadangi šiuo atveju gauta mažiausia MSE reikšmė (2152807456).

Apskaičiavus prognozę svertiniu metodu nustatyta, kad deklaruotos žemės apimtis 2015 metais sieks 2825434.463 ha. Prognozės reikšmė parinkta remiantis skaičiavimuose gauta mažiausia MSE reikšmė (1759610842).

Apskaičiavus prognozę 2015 m. trimis metodais, tiksliausia prognozė gauta eksponentinio išlyginimo būdu, naudojant išlyginimo koeficientą 0,9 (šiuo atveju gauta mažiausia MSE reikšmė 1187380993).

Statistiškai prognozavome, kad 2015 metais, deklaruotų plotų turėtu būti 2819874.99, 2825434.463 arba 2832975.456 hektarai. Oficialiais duomenimis, 2015 metais buvo užregistuota 2867752,29 hektarų bendro deklaruoto žemės ploto. Subjektyvi nuomonė, kad Lietuvos kaimo plėtros programos ir toliau populiarės – pasiteisino.

Pirmajame skyriuje buvo braižomos trijų tipų: juostinė, stulpelinė ir skritulinė diagramos, kurios parodė kaip keitėsi paraiškų teikimo mąstai ir deklaruojami plotai nuo 2004 iki 2014metų. Dažnių ir santykinių dažnių diagramos atspindėjo priklausomojo kintamojo dažnius tam tikruose intervaluose.

Antrajame skyriuje buvo atlikta koreliacinė regresinė analizė. Jos pagalba buvo nustatyta, kokią įtaką turi augantys ariamos žemės plotai, bendriems deklaruojamos žemės plotams.

Trečiojoje dalyje buvo atliktas prognozavimas keturiais metodais: slenkančio vidurkio, svertinio slenkančio vidurkio ir eksponentinio išlyginimo metodais. Taip pat buvo apskaičiuotos 2015 metų deklaruojamos žemės plotas hektarais. Buvo matyti, kad mažiausia paklaida yra prognozę atliekant eksponentinio išlyginimo metodu.

Iš viso darbo, galima buvo suprasti, kad ūkis Lietuvoje atsigauna ir didėja. Mažėja paraiškų, norinčių deklaruoti žemės plotus skaičius, tačiau paraiškoms mažėjant, auga užegistruotų hektarų skaičius. Taip yra dėl to, kad ūkininkai ir įmonės supirkinėja arba nuomuojasi žemes iš žmonių, taip lipdydami vientisus plotus. Žmonės, turintys žemės ir negalintys, nenorintys prižiūrėti arba kitaip besikratantys jos, gali parduoti žemę ir taip pasipelnyti bei negauti baudų už neprižiūrėjimą. Tačiau teisiškai yra patogiau nuomuoti žemę. Taip nuomuotojas gauna pastovias pajamas, o nuomininkas gali dirbti žemę. Kas deklaruoja žemę – susitarimas. Dažniausiai tai daro didesnius plotus valdantys ūkininkai. Patarimas: išnaudoti nenaudojamą žemės plotą. Jį parduoti arba nuomuoti.

Žemdirbystė populiarėja. Kiek vienais metais uždeklaruojama vis daugiau dirbamos žemės plotų. Taip yra dėl palankių sąlygų, kurias suteikia Europos Sąjunga. Ji kuria žemės ūkio programas, taip skatindama šalių ekonomikos augimą. Patarimas: išnaudoti neblogas oro sąlygas bei žemės plotus ūkių kūrimui. Esamiems ūkininkasm domėtis Europos Sąjungos programomis ir ženkliai greičiau vystyti savo ūkį.

Stepan Zeicev, Algirdas Jakutis, Vladislavas Petraškevičius, Artūras Steponavičius, Laika Šeškutė – Ekonomikos teorija 2007m.

Angelija Bučienė - Žemdirbystės sistemų ekologiniai ryšiai 2003m.

  • Žemės ūkis Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (2858 žodžiai)
  • Universitetas
  • Žemės ūkio kursiniai darbai
  • Microsoft Word 185 KB
  • Dirbamos (ariamos) žemės poveikis bendrai plotų deklaracijai Lietuvoje Kiekybiniai metodai versle
    10 - 3 balsai (-ų)
Dirbamos (ariamos) žemės poveikis bendrai plotų deklaracijai Lietuvoje Kiekybiniai metodai versle. (2016 m. Birželio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/dirbamos-ariamos-zemes-poveikis-bendrai-plotu-deklaracijai-lietuvoje-kiekybiniai-metodai-versle.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 10:01