Dirvotyros egzamino konspektas


Geologijos konspektas.

Dirvožemio tankis ir kietosios fazės tankis. Pagal porų didumą poringumas dirvožemyje gali būti kapiliarinis ir nekapiliarinis. Jų suma sudaro bendrajį poringumą. Dirvožemio hidrofizikinės savybės. Gamtoje dirvožemio porose yra vandens ir oro. Šios sudėtinės dirvožemio dalys yra vienos pagrindinių dirvodaros ir dirvožemio derlingumo sąlygų. Vadiname drėgmės kiekį , kurį dirvožemis sorbuoja iš oro. Vadiname tokį dirvožemio drėgnumą , kada pasireiškia pirmieji augalų vytimo požymiai optimaliojo drėgnumo apatinė riba. Yra toks , kai vanduo užpildo tik dirvožemio kapiliarus , o didesniuose tarpuose būna oras. Vadiname santykinį , didžiausią drėgmės kiekį , kurį dirvožemis gali išlaikyti. Vandens atsargos dirvožemyje priklauso nuo dirvožemio savybių. Daugiau drėgmės gali sukaupti sunkesnės granuliometrinės sudėties , humusingi dirvožemiai. Kad mažiau išgaruotų drėgmės , dirvos mulčiuojamos durpėmis , pjuvenomis. Daugiausia augale susikaupia. Sėkmingai reguliuoti augalų vegetacijos faktorius galima tik gerai žinant vietos sąlygas ir auginamų augalų biologines savybes. Prie biologinio dirvožemių derlingumo didinimo būdų priklauso mišrių medynų auginimas , specialių žolinių bei sumedėjusių augalų auginimas. Kalkinimas. Kalkinimu neutralizuojama rūgšti dirvos reakcija. kurie nustatomi ištyrinėjus dirvožemio profilį. Šalutiniai profiliai kasami 5 metro gylio iki dirvodarinės uolienos . Jais patikslinamos pagrindinių profilių savybės. Dirvožemio paviršiuje miškuose gali būti. Paviršiniai įvairiai susiskaidžiusių durpių sluoksniai ar horizontai vadinami. Ir žymimi simboliu. Iki nusausinimo jie yra prisotinti vandens. Durpiniai sluoksniai ar horizontai būdingi durpžemiams. Pirmas.


Pagrindinėms dirvožemio fizikinėms savybėms priskiriama dirvožemio tankis, kietosios dalies tankis, poringumas ir struktūra. Jos priklauso nuo granulometrinės sudėties, humuso kiekio, žemės dirbimo ir kt. Dirvožemio tankio ir kietosios dalies tankio samprata pavaizduota 1 paveiksle.

Dirvožemio tankis nustatomas nesuardytuose, natūraliai susiklojusiuose mėginiuose, paimtuose metaliniu žiedu, įstatytu į dirvožemio grąžtą. Norint apskaičiuoti absoliučiai sauso dirvožemio tankį, reikia paimtą mėginį išdžiovinti ir jo masę (be cilindro) dalinti iš tūrio.

Kietosios fazės tankis labai priklauso nuo jo mineralinės sudėties ir humuso kiekio. Įvairių mineralų tankis yra nevienodas ir svyruoja nuo 2,3 iki 4,0 g/cm3, o organinės medžiagos-neviršija 0,8 g/cm3. Taigi, dirvožemio kietosios fazės tankis iš dalies nusako jo sudėtį.

Nekapiliarinį poringumą turi smėlio dirvožemiai. Aeracija juose gera, bet drėgmės sukaupti negali, nes kritulių vanduo dideliais tarpeliais greitai nuteka gilyn.

Bendrasis poringumas būna struktūringuose dirvožemiuose. Čia nekapiliarinį poringumą sudaro tarpai tarp struktūrinių agregatų, o kapiliarinis yra pačiuose agregatuose. Tokie dirvožemiai gali sukaupti dideles drėgmės atsargas ir turi pakankamą aeraciją. Bendrasis poringumas būna patvarios struktūros racionaliai dirbamuose dirvožemiuose. Tokiuose dirvožemiuose poringumas būna 55-65% (kartais net 70%).

Gamtoje dirvožemio porose yra vandens ir oro.

Dirvožemio drėgmės imlumu vadiname jo hidrofizikinę savybę išlaikyti tam tikrą drėgmės kiekį. Drėgmės imlumas priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, strukūringumo, susiklojimo būdo, organinių medžiagų kiekio ir kt. Juo dirvožemis sunkesnės granuliometrinės sudėties ir turi daugiau organinių medžiagų, tuo jo drėgmės imlumas yra didesnis.

Dirvožemio drėgnumu vadiname tam tikrą jame esančios drėgmės kiekį. Pagrindinės dirvožemio drėgnumo hidrologinės konstantos yra tokios: didžiausiasis dirvožemio higroskopiškumas, augalų vytimo dirvožemio drėgnumas, kapiliarinis dirvožemio drėgnumas, mažiausiasis lauko dirvožemio drėgnumas, optimalusis dirvožemio drėgnumas, dirvožemio vandentalpa.

Dirvožemio vandentalpa vadiname santykinį, didžiausią drėgmės kiekį, kurį dirvožemis gali išlaikyti.

Oras, arba dujinė dirvožemio fazė, į dirvožemį patenka iš atmosferos ir veikiant mikroorganizmams biocheminių procesų metu. Patenkančio į dirvožemį oro kiekis priklauso nuo dirvožemio poringumo, drėgnumo, ir kt. Dirvožemio oras būna laisvuose, drėgme neužimtuose agregatų tarpeliuose.

Vanduo - skystoji dirvožemio dalis. Jis dalyvauja dirvodaros procesuose ir druskomis nešinas juda dirvožemyje, suformuoja genetinius horizontus, sudaro profilį. Vanduo turi įtakos dirvos lipnumui, rišlumui ir kitoms fizikinėms savybėms. Jame ištirpsta įvairios mineralinės druskos, kuriose yra augalams reikalingų elementų. Garuojant vandeniui, reguliuojama dirvos ir augalų temperatūra (transpiracija).

Vanduo dirvožemyje yra kelių formų: garų, higroskopinis, plėvelinis, kapiliarinis, gravitacinis. Augalams geriausiai prieinamas kapiliarinis ir gravitacinis vanduo. Kapiliarinis vanduo užpildo mažus tarpelius tarp dirvožemio dalelių - kapiliarus ir, meniskų jėgoms veikiant, juose laikosi bei juda įvairiomis kryptimis. Daugiausia kapiliarų yra sunkiuose - molio dirvožemiuose, kur vanduo pakyla labai aukštai, mažiausiai - kapiliarų smėlio dirvožemiuose. Čia vanduo kapiliarais pakyla neaukštai - 50-70 cm.

Gravitacinis vanduo dirvožemyje juda laisvai, veikiamas žemės traukos jėgos (gravitacinės). Jis užpildo didžiuosius dirvožemio tarpelius po lietaus, sniegui tirpstant, sunkiasi gilyn, teka nuolydžio kryptimi ir, susitelkęs ant nelaidžių sluoksnių, sudaro gruntinį vandenį.

Dirvožemio drėgmės imlumas yra vandens kiekis, kurį dirvožemis gali suimti ir išlaikyti. Jis priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, poringumo, humuso kiekio, temperatūros ir kitų faktorių.

  • Geologija Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Ilona
  • 19 puslapių (7445 žodžiai)
  • Kolegija
  • Geologijos konspektai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Dirvotyros egzamino konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Dirvotyros egzamino konspektas. (2017 m. Sausio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/dirvotyros-egzamino-konspektas.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 13 d. 19:02