Dirvotyros špera


Dirvotyra. Dirvodaros veiksniai geologinis laikas. Geologine dirvodarinių uolienu klasifikacija. Dirvožemio profilis. Dirvodarines uolienos. Dirvozemio fazine sudetis. Intarpas agrobiologijoje. Dirvodaros istorija. Dirvotyros uždaviniai. Mechanine ir agregatine dirvozemio sudetis.

Žemės ūkio Špera. Dirvotyra, geologija, ir jų uždaviniai, dirvotyros istorija. Dirvotyra jos uždaviniai. Trumpa dirvotyros istorija. Dirvotyros mokslas lietuvoje. Dirvožemis kaip gamtos kūnas ir gamybos priemonė, sausinimo, drėkinimo, anierozinių, agrobiologinių ir cheminių melioracijų objektas. Žemės vidaus sandara ir sudėtis. Mineralų ir uolienų susidarymas, geologiniai procesai. Pirminiai mineralai, jų klasifikacija ir savybes. Pamatinės uolienos jų klasifikacija ir savybės. Pamatiniu uolienų ir dirvožemių mineraline sudėtis. Magminės uolienos. Kietosios nuosėdinės uolienos. Matamorfinės uolienos. Pamatinių uolienų dūlėjimas ir jo rūšys. Fiz ir chem-mechaninis dūlėjimas. Magminių uolienų dūlėjimo stadijos ir produktai. Silikatinių molių dūlėjimas. Dirvožemio dūlėjimo stadijos. Antriniai mineralai, ju klasifikacija. Geologinė dirvodarinių uolienų klasifikacija ir jų reljefas. Dūlėjimo pluta. Koliuvinės ir eliuvinės dirvodarinės uolienos. Vandens suklostytos dirvodarinės uolienos. Proliuvinės. Jūrinės nuosėdos. Ledyniniai dariniai. Ledyninio reljefo formos. Morena. Limnoglacialines nuogulos. Fliuvoglacialines nuogulos. Eolines nuogulos. Organines dirvodarinės uolienos. Dirvodaros veiksniai. Dirvodarinės uolienos. Dirvod. Veiks. Klimatas. Dirvo. Veiks. Reljefas. Dirv. Veiks. Geologinis laikas. Dirv. Veiksn. Gyvieji organizmai. Dirv. Veiksn. Žmogaus ūkinės veiklos įtaka dirvodarai. Dirvodaros procesai. Morfologinė dirvožemio sandara. Dirvožemio profilis, jo sudarymas. Dirvožemio genetiniai horizontai ir jų indeksai. Dirvožemių profilio horizontų cheminė sudėtis. Ivairių dirvožemių morfologiniai ypatumai. Dirvozemio spalva. Dirvož struktūra. Dirvožemio susiklojimas. Naujadarai ir intarpai. Dirvožemio fazine sudėtis. Dirvozemio mechaniniu elementu kilme ir klasifikacija. Granul dirvož sudėties klasifikacijos ir jų raiškos būdai. Granuliometr. Ir agregatinės sudėties reikšmė dirvodarai ir dirvožemio savybėms. Įvairių mechaninių elementų frakcijų cheminė sudėtis. Organinė dirvožemio dalis


Dirvotyra–mokslas apie dirvožemį, jo sandarą, sudėtį, savybes, geografinį paplitimą, susidarymo dėsningumus, vystymąsi, reikšmę gamtoje, apie esminę dirvož savybę – derlingumą, būdus jam išsaugoti ir didinti. Dirvotyra jos uždaviniai. Uždavinys–ieškoti tinkamiausių būdų dirvožemius produktyvinti. Dirvotyra labai reikšminga žemdirbystei, miškininkystei. Dirvotyra teikia duomenų, kaip dirvožemius daryti derlingesnius, kaip juos tręšti, melioruoti (drėkinti, sausinti, kalkinti, gipsinti),kaip išvengti jų erozijos. Trumpa dirvotyros istorija. Dirvotyros mokslas Lietuvoje. Kaip savarankiškas mokslas atsirado rusijoje 19 a pab. Pirmasis humusą apibūdino švedas valerijus xviiia. Vėliau xixa. Vokiečių mokslininkas tjieras paskelbė augalų mityba humusu (teorija). Dirvotyros istorijoje nemažai pasidarbavo Lietuvis k. Giedroicas. Jis išaiškino dirvožemio sorbcijos teoriją. Pirmasis dirvožemininkų kongresas įvyko 1927m. Lietuvos dirvožemiais pradėta domėtis po valakų reformos. Po i pasaulinio karo, pradėtai Lietuvos žemės reformai, j. Stonkūnas sudarė dirvožemio vertinimo skalę. 1925m. Pasirodė pirmoji knygutė dirvožemis (aut. Skubeika). 1930m. Lžūa dirvotyros mokslo katedros vedėjas prof. S. Ruokis suklasifikavo Lietuvos dirvožemius pagal drėgmės rėžimą, reljefą, granuliometrinę sudėtį, paruošė knygą dirvožemio mokslas . 1936m. Išleido pietų Lietuvos dirvožemio žemėlapį. Pokario Lietuvoje dirvožemį tirti ir kortagrafuoti pradėjo lžūa. Lt dirvožemių tipas ir granuliometrinė sudėtis 1996m. Buvo nustatyta pagal dokučajavo klasifikacija. Dirvožemis yra savarankiškas gamtos kūnas susidaręs dėl klimato augalinių ir gyvulinių dirvodarinių uolienų, reljefų ir šalies amžiaus sąveikos. Tai yra savita mineralinė ir biologinė sistema. Dirvožemio savybės lemia mineralinių ir organinių medžiagų kompleksas. Visos dirvožemio savybės yra tarpusavyje susijusios. Jo savybės kinta, kinta dėl žemės dirbimo, tręšimo, temperatūros svyravimų, dirvožemio mineralinių ir organinių gaminių procesų eigos. Žemės vidaus sandara ir sudėtis. Litosfera–tai paviršinis žemės apgaubtas, kurį sudaro žemės pluta ir viršutinė mantija iki atmosferos. Žemės plutos storis nuo7 iki 80km. Tai aktyviausia geosfera. Joje vyksta magminiai ir tektoniniai procesai. Apatinis žemės plutos paviršius visiškai atspindi viršutinį. Žemynose žemės pluta giliau įsiskverbia į mantiją. Stratisfera–tai nuosėdinių ir vulkanogeninių nuosėdinių uolienų žemės plutų sluoksniai. Granitinis apgaubtas sudarytas iš gneisų ir deolitų.

Dirvotyros špera. (2011 m. Gegužės 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/dirvotyros-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:20