Dirvožemio laboratoriniai darbai


Žemės ūkio laboratorinis darbas. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Atpažintų mineralų savybės. Atpažintų magninių uolienų savybės. Atpažintų metamorfinių uolienų savybės. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Dalelių skersmuo mm. Darbo užduotis. Darbo eiga. Dirvožemio mėginių granuliometrinė sudėtis, nustatyta čiuopiant. Suma. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Dirvožemio organinės dalies nustatymo duomenys. Darbo išvados. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Dirvožemio kapiliarinio drėgnumo nustatymo duomenys. Dirvožemio vandentalpos nustatymo duomenys. Rezultatai ir išvados. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Dirvožemio struktūros patvarumo analizės duomenys. Rezultatai ir išvados. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Rotacijų sudarymas. Pasėlių struktūros apskaičiavimas. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Piktžolių savybės. Darbo rezultatai ir išvados. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga.


Mineralų ir uolienų pavyzdžiai, parankiniai daiktai mineralų kietumui nustatyti, didinamoji lupa, vadovas mineralams ir uolienoms pažinti “Geologijos praktikos darbai”.

Mineralais (lot. minera – rūda) vadinami žemės plutos cheminių elementų junginiai, mišiniai arba gryni cheminiai elementai, susidarę įvairių fizikinių ir cheminių procesų metu. Mineralai yra vieninės ar sudėtinės medžiagos – junginiai, turintys apibrėžtas fizikines ir chemines savybes. Kietoji dirvožemio dalis yra sudaryta iš mineralinių medžiagų – suardytų uolienų liekanų. Pagrindiniai organiniai junginiai yra angliavandeniai – augalų ir gyvūnų puvimo liekanos. Mineralinių medžiagų dalelių dydis keičiasi – nuo akmenų ar žvyro iki mažiausių dumblo dalelių (molio mineralų).

Medžiagos ir junginiai gali būti keturių agregatinių būsenų: plazminės, dujinės, skystos ir kietosios. Agregatinė medžiagos būsena priklauso nuo dalelių (molekulių, atomų, jonų) savybių, atstumo ir traukos jėgų tarp jų.

Kiekvienas mineralas pasižymi tik jam būdinga chemine sudėtimi, tirpumu, spalva ir kietumu. Mineralų kristalai turi tam tikrą formą. Ją lemia molekulinė (joninė) struktūra, nuo kurios priklauso kristalų kampai. Yra daug mineralų apibūdinimo metodų, pagrįstų įvairių jų savybių tyrimu. Tiriama mineralų kristalų forma, optinės savybės, cheminė sudėtis. Taip mineralai tiriami specialiose laboratorijose. Lauko sąlygomis nustatomos mineralų išorinės fizikinės savybės, pavyzdžiui, forma, paprasčiausios optinės savybės – spalva, blizgesys, skaidrumas, taip pat mechaninės savybės – lūžis, skalumas, kietumas.

Naudojantis vadovu mineralams ir uolienoms pažinti “Geologijos praktikos darbai” bei duotomis parankinėmis priemonėmis, atpažinti ir apibūdinti pateiktus mineralus ir uolienas ir užpildyti korteles.

Išmokti nustatyti dirvožemio granuliometrinę sudėtį čiuopiant bei išsiaiškinti duoto dirvožemio pavyzdžio mechaninių elementų frakcijų kiekio priklausomybę nuo mechaninių elementų dydžio.

Dirvožemio granuliometrinė sudėtis turi labai didelę reikšmę dirvodaros procesams, taip pat žemės ūkio gamybai. Nuo jos priklauso beveik visos fizikinės ir fizikinės-mechaninės dirvožemių savybės, kaip antai: poringumas, struktūringumas, lauko drėgmės imlumas, vandens laidumas, sugebėjimas kelti vandenį iš gilesnių sluoksnių į paviršių, šilumos ir oro režimas, taip pat cheminės savybės.

Lengvos granuliometrinės sudėties smėlio dirvožemiams būdingas palankus šilumos ir oro režimas, jie lengvai įdirbami, bet nestruktūringi, nehumusingi ir juose mažai maisto medžiagų. Molingiems dirvožemiams charakteringos priešingos savybės. Jie lėtai įšyla ir sunkiai įdirbami, tačiau turtingesni maisto medžiagų.

durpės – susiskaidžiusios arba nesusiskaidžiusios organinės medžiagos.

Dirvožemio procesai atsispindi vertikaliame dirvožemio pjūvyje – profilyje. Kiekvienam profiliui būdingos tokios morfologinės savybės: profilio sandara, jo horizontų storis, spalva, granuliometrinė sudėtis, struktūra, susiklojimas, intarpai ir naujadarai.

Dirvožemio spalva yra vienas iš būdingiausių požymių, pagal kurį galima spręsti apie dirvožemio kilmę, dirvodaros procesus. Dirvožemio spalva priklauso nuo jame esančių junginių ir jų tarpusavio santykio, labiausiai nuo trijų grupių junginių: 1) humuso, 2) geležies junginių, 3) silicio dioksido ir kalcio karbonato. Tamsi (juoda) spalva priklauso nuo humuso kiekio. Raudonos, rausvos, oranžinės, geltonos spalvos dirvožemis esti nuo trivalentės geležies junginių. Melsvą spalvą dirvožemiai įgauna dėl ne visiškai oksiduotų geležies junginių (dvivalentės geležies). Baltą spalvą dirvožemiui suteikia silicio dioksidas, kalcio karbonatas, kaolinas.

Granuliometrinė dirvožemio sudėtis – tai įvairaus dydžio mineralinių dalelių procentinė sudėtis.

Dirvožemio struktūrą sudaro įvairaus dydžio ir formos dirvožemio trupinėliai, kurie vadinami struktūriniais dirvožemio agregatais. Dirvožemio struktūra esti trijų tipų: kubiška, prizmiška ir plokštiška.

Dirvožemio susiklojimas – tai jo rišlumo ir poringumo išorinis vaizdas. Dirvožemiai gali būti palaido, puraus, gludoko, labai gludaus susiklojimo.

Visi dirvožemyje esantys pašaliniai kūnai sudaro dirvožemio intarpus.

Dirvožemio naujadarai – tai medžiagų telkiniai, atsiradę dirvodaros proceso metu. Naujadarai gali būti cheminės ir biologinės kilmės. Cheminės kilmės naujadarai – geležies hidroksido, kvarco, kalcio karbonato, mangano oksido ir kitų įvairios formos ir konsistencijos junginių telkiniai. Biologinės kilmės naujadarai yra kurmių, sliekų urveliai, medžių ir žolių šaknų takai.

Svarstyklės su svareliais, dirvožemio pavyzdžiai, tigliai su dangteliais, tiglinės žnyplės, mufelinė krosnis arba spiritinės lemputės.

Dirvožemis susideda iš organinės ir mineralinės dalies. Organinė dirvožemio dalis miške susidaro iš įvairių nuokritų: lapų, šakučių, žievės liekanų, sėklų ir kt. (antžeminė dalis) ir šaknų liekanų (požeminė dalis). Šios liekanos yra veikiamos fizinių veiksnių, mikroorganizmų mineralizacijos. Taigi dirvožemyje organinė dalis susideda iš:

Imamas orasausis dirvožemis (kambario oro drėgmės). Pasveriami 2 g. dirvožemio pavyzdžiai. Dirvožemis imamas iš A, E, B horizontų ir durpės. Pavyzdžiai dedami į tiglius, o pastarieji į mufelinę krosnį. Organinė dalis sudega, o mineralinė – lieka. Svorio skirtumas nusako organinės medžiagos kiekį.

Dirvožemio laboratoriniai darbai. (2015 m. Spalio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/dirvozemio-laboratoriniai-darbai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:17